Sveiki ;) Nors ir visai neseniai prisijungiau prie šio forumo, nusprendžiau ir aš rašyti FF. Tai ne pirmas mano FF, bet apie SHINee`us - pirmas. Taigi labai tikiuosi, kad Jums patiks.
Prašom kritikuoti jei kas ne taip, būtinai atsižvelgsiu į Jūsų kritiką.

Įžanga:
Sveiki! Aš Yuna, man 17 metų. Mėgstu šokti, dainuoti ir groti gitara. Muzika yra mano visas gyvenimas... Šeip mano gyvenimas yra suknistas, nes negaliu apkęsti savo isterikės motino, kuri kiekvieną laisvą minutę sugeba rėkt ant manęs. Tėtį tiesiog dievinu, bet man yra neleista su juo gyventi, nes mano tėvai išsiskyrę. Laukiu nesulaukiu to laimingojo savo gimimo dienos ryto, kai atsibusiu ir man jau bus 18! Tada būtinai persikelsiu pas tėtį ir daugiau pas tą isterikę motušę negrįšiu.
Taip pat turiu jaunėlį broliuką Sam. Jis tikras kazanova, keičia panas kaip kojines, yra keistas ir nemoka net kiaušinio išsivirt, bet aš jį vistiek myliu :)
Oi! Vos nepamiršau savo BFF Yori. Ji tiesiog pakvaišusi dėl šokių ir muzikos. Mūsų dienos pilnos muzikos garsų, šokio judesių bei nuostabaus juoko, tačiau beveik visada tokias nuostabias akimirkas kasnors sugriauna, bet ką jau padarysi, toks jau tas gyvenimas.
Taigi atrodo nieko nepamiršau, tad papasakosiu jums savo tikrai keisto gyvenimo istoriją. Tikiuosi jums patiks :)

Oooo, Yori
Tęsk

Man jau patinka ;D Tęsk ;)

Man patiko pavadinimas ~
Laukiu tęsinio

OMG! Nesitiki man kad mano sapalionės kažkam patiko :D ačiū ;)
Šiandien pasistengsiu įkelt pirmą dalį ;)

įdomiai, įdomiai... ką gi, laukiu pirmos dalies~ x33

pavadinimas sudomino~
ir įžanga įdomi~ :D kelk pirmą dalį :D

Nu tai ką dar vienas narkotikas xDDDDD

Sudomino ^^
Lauksiu pirmos dalies! :]

Oi kiek susidomėjusių :DD
Yori - tu šaunuolė :DD
Kagi, pirma dalis. Nieko gero, manau, bet skaitykit :) laukiu kritikos :DDD

I dalis

-Yuna! – staiga pasigirsta spigus balsas, kuris mane grąžina į tą prakeiktą realybę iš nuostabaus sapnų ir svajonių kralystės.
-Ko???!!! – piktai ir užzimiegojus atkertu. Ne nu ta moteriškė mane vieną dieną pribaigts! Argh!
-Greitai ateini į vonią!!! Staigiai!!! – spiegte spiegia motina. Viskas, nuo šiol pradėsiu taupyt pinigus ir kai susitaupysiu pakankamai, išoperuosiu jai balso stygas, tada galės žiopčiot kiek norės. Bus bent jau tyku ir ramu.
Kągi, tingiai ropščiuosi iš lovos, maunuos savo mėgstamiausias lokio pėdos šlepetes ir lėtai šliaužiu į vonią. Kam skubėt? Vistiek rėks vienodai.
-Kas vėl yra? – abėjingai klausiu ir pasižiūriu į veidrodį. O šventas šūde! Atrodau kaip susivėlus šimpanzė!
-Kodėl šitas kremas padėtas ne į spintelę? Kodėl palikai rankšluostį čia?! – spygavo mama. Ne nu kodėl pas ją nėra tokio dalyko kaip „mute“ ?
-Kremas čia, nes aš jį dažniausiai nuodoju, o rankšluostį palikau, nes čia vonia, mama.... Da.... – like an always abejingai pasiaiškinu. – O dabar, gal man leisi nusipraust? Man šeip reikia greit išeiti.
-Kur tu susiruošei panelyte? Juk šiandien šeštadienis, į mokyklą nereikia, - nužvelgė mane mama savo idiotišku žvilgsniu.
-Va būtent, šiandien ŠEŠTADIENIS ir aš kaip visada einu su Yori pusryčiauti. O jeigu kas nors nepatinka, parašyk tai ant lapelio ir padėk man ant stalo, - tiesa pasakius tų lapelių ten daugiau nei raudų sienoje norų, bet man buvo visiškai dzin.
Motina kaip visada suvartyta ir perpykus pagaliau išėjo iš vonios ir paliko mane ramybėje. Ach... Pagaliau vienatvė, karštas dušas ir...
-Yuna!!! – sušuko Sam iš mano kamabrio, - tau parašė Yori, kad nevėluotum, nes jai kažkokios tai problemos, - informavo mane mažius.
-@!#**&^@@@#&^^$#!^&!!!!! Kiek kartų tau sakiau nelys į mano kambarį, o tuo labiau NESKAITYT MANO SMS`Ų ir išvis NELIEST MANO DAIKTŲ????!!!! – perpykau. Tas mažas šiknius pastoviai lenda į mano daiktus. Greit užzukau vandenį ir išlipau iš dušo. Visa stebūklinga ryto atmosfera nuplaukė kanalizacijos vamzdžiais kartu su mano braškiniu šampūnu.
Aš prisiekiu, tą mažą kipšiuką vieną dieną tikrai pritrėkšiu kai reikalas. Pikta ir dar šlapia, išpėdinau iš vonios ir radau Sam gulintį ant mano lovos ir sklaidantį „Vogue“. Jis gal trenktas? As jam rodo aiškiai pasakiau, kad jam čia negalima.
-Ko tokia pikta, sesut? – linksmai sučiauškėjo ir struktelėjęs nuo lovos, pasičiupo mano telefoną ir pradėjo žaisti.
-To! – piktai atkitrtau, pagriebiau telefoną jam iš rankų ir pasižiūrėjau i Yori sms. Ji kvietė kuo skubiau ateiti. Turbūt tikrai kažkas atsitiko. Liepė ateiti už puzvalandžio, tai vadinas ji bus ten minimum už 45min, nes punktualumu ji nepasižymi. – Sam! Dingsti iš mano kambario! – riktelėjau jaum ir piktai dėptelėjau.
-Gerai jau gerai, nepyk tiktai, - pakėlė rankas į viršu tarsi prieš policiją, apkabino, palinkėjo sėkės ir išbėgo iš kambario. Kad ir kaip jis mane kartais užkistų, aš jį vistiek begalo myliu.
Nu ok, reikia paskubėti, nes ir aš pavėluot galiu. Greit išsidžiovinau savo trumpus plaukus, šiek tiek pasukau galiukus išorėn, pašiaušiau ir viskas. Dar šiek tiek tušo ir pudros ir štai jum susitvarkiusi Yuna . Šoku į savo mėgstamiausius džinsiukus, užsitempiu raudoną maikutę, užsimetu džemperį, įsispiriu Nike`us ir griebus rankinę šuoliuoju pro duris į jau sausakimšą Seulo gatvę. Dar 15min ir aš jau susitiksiu Yori, laukiančią manęs prie mūsų mylimosios kavinės staliuko...

P.S. Sorry jei palikau klaidų ;D

Ohhh, kaip fainai ; DDD Man irgi dažnai aiškina, kad kosmetiką arba dar ką ne ten palikau ir ne ten padėjau, tik ne mama, o sesė ; DDDDDDDDDDD
Tęsk, labai fainas ff

Kaip viskas fainiai aprašytas, nekalbu apie mamą ir brolį ;D
Tęsk, įdomu man ;D

Sky - manau daug kam kas nors aiškina tokias nesąmones ;DDD AČIŪ :)
doviliuk - AČIŪ ;)

Patiko patiko : D o to 'mute' mygtuko ir aš norėčiau x D

o, koks kietas broliukas. aš irgi tokio noriu :DD
ir man patinka, tęsk~ :>

like it~
visi mažiai taip elgiasi... :DD
bet Yori nepasižyminti punktualumu primena vieną mano draugę kuri irgi vėluoja pastoviai xDDDD

Haru, įdomu, apie ką tu? 8 DD O šiaip, laukiam 2 dalies ~

Yeju, manau pirštais nerodysim ; DDDDDDDDDDD

Sudominai, sudominai, spaudžiu LIKE :DDD
Tęsk~

Brolis tai tikrai fainas , o motina tai ziauri ;DDD
Tesinio noriu ^^

Sudomino,laukiu tęsinio ;D

Yori - puikiai suprantu :DDDD kanors durno jam sugalvot reiks :DDD

Sveikučiai ;) štai ir antroji dalis. Tikiuosi jums patiks ;) kritikuokit, jei kas ne taip ;)
P.S. Atsiprašau jei palikau klaidelių :D
II dalis

Žingsniuoju ramiai link kavinukės. Šviečia saulutė, bet dar ganėtinai šalta. Prieinu prie kavinukės ir pro jos langą pamatau ten sėdinčią Yori. Ji atėjo dar anksčiau negu liepė man ateiti ir atrodė labai susirūpinusi. Turbūt tikrai kažkas labai rimto.
-Sveikutė, - linksmai pasisveikinu ir apkabinu ją.
-Labas, - gana liūdnai pasisveikina ji. Ok, jai tikrai blogai.
-Kas atsitiko, Yori? Ko tokia liūdna? – iškart prie reikalo einu aš. Sunku matyti tokią liūdną savo geriausią draugę.
-Am... Nu matai, mano tėvas gavo darbą Japonijoje ir dabar jie nori keltis ten gyventi, nes mano mama nenori likti čia viena su manim, tad labai nori keliauti ten. Kadangi man dar nėr 18 metų ir neturiu kur čia pasilikti, teks keliauti su jais.... Atsiprašau... – su ašaromis akyse viską išdėstė Yori.
Aš netekau žado. Man lyg kas per galvą su pyta davė ir taip visos montys išbyrėjo. Ne! Negali būti! Yori negali išvažiuoti ir palikti manęs čia vienos! Ne! Be jos aš niekas! Ji man kaip sesė, kurios visda labai norėjau. Aš negaliu leisti jai išvažiuoti! Nevaldomos ašaros pradėjo byrėti mano skruostu... Aš nelagliu jos paleisti.... Aš negaliu...
-Yori... Kodėl? Prašau, nevažiuok! Maldauju, nepalik manęs čia, - verkdama prašiau. Aš nuo vaikystės su ja bendravau ir jos išvykimas man tikras smūgis.
-Yuna, aš pati labai nenoriu, bet manęs tėvai nepalieka čia vienos ir nori parduoti mūsų namą. Jeigu tik rasčiau su kuo ir kur gyventi, manau tėvai leistų likti. Nes juk man greit 18 ir aš ir taip labai savarankiška, - liūdnai aiškino man Yori.
Staiga man į galvą šovė viena geneali mintis. Aišku, tai gali ir nepavykti, bet dėl Yori bandyti verta.
-Kraustykis pas mane! – su viltimi akyse šūktelėjau. – Aš žinau, pas mane isterikė mama, bet po mėnesio kraustysiuos pas tėtį, o ten juk rojus :)
-Na nežinau.... O mama tavo sutiktų? – abėjodama paklausė.
-Manau, kad taip. Gal net ant manęs mažiau rėks :D O vietos juk pas mus pilna :)
-Na nežinau, nežinau... – abejojo Yori. Aš greit išsitraukiau telefoną iš kišenės ir surinkau mamos numerį. Reikia dabar pat paklausti
-Alio? – atsiliepė mama.
-Labas, mama, klausyk, o galėtu Yori pas mus persikraustyti gyvent? – greit paklausiau. Tai išgirdusi Yori išsprogdino akis ir bailiai žiūrėjo į mane.
-Ką? O kodėl? – kvailu tonu paklausė moteriškė kitam ragelio gale. Ech....
-Na jos tėvai išvažiuoja gyvent į Japoniją, o Yori labai ten nenori, nes juk šie metai paskutiniai mokykloje, nori pabaigti šitą mokyklą ir labai nenori palikti Seulo. O jos tėvai vienos nepalieka, nes ji dar nepilnametė , tad jeigu rastų kur ir su kuo gyventi, jie paliktų ją čia, - viską išpyškinau. Kitame ragelio gale buvo tyla. Žinoma, kol jai daeis ką aš pasakiau, praeis kokios 10 min, tad aš abejingai pradėjau vartyti Meniu.
-Amm... Na gerai, jei jos tėvai sutiks, tegul kraustosi pas mus. Vietos tikrai užteks, - stebėtinai greitai greitai atsakė mama.
-Yay! Ačiū mama! Iki, - tarstelėjau ir laiminga padėjau telefoną ant stalo.
-Tik nesakyk, kad leido? – nepatikliai į mane pažiūrėjo Yori.
-Leido! – laiminga suspiegiau, šokau iš vietos ir stipriai apkabinau ją.
-Yay! Ačiū tau labai!!!! – spygavo ji.
-Dabar teliko susitart su tavo tėvais.
-Jie neabejoju, kad leis, - mirktelėjo man. Aš buvau begalo laiminga. Džiaugiausi labai! Aš neprarasiu draugės! Aš neliksiu viena! Yay!
-Tai kai pavalgysim, nueisim pas juos?
-Taip, bet ilgai ten neužtruksim, nes aš noriu į miestą nuvaryt apsipirkt :) - šyptelėjo ji. Oh! Dievinu apsipirkinėjimus su Yori :D
-Ok ok ok! I Love It! – nusijuokiau ir dabar jau rimtai įsiskaičiau į Meniu, kurį jau mokėjau beveik mintinai...