First topic message reminder :

Sveiki ;) Nors ir visai neseniai prisijungiau prie šio forumo, nusprendžiau ir aš rašyti FF. Tai ne pirmas mano FF, bet apie SHINee`us - pirmas. Taigi labai tikiuosi, kad Jums patiks.
Prašom kritikuoti jei kas ne taip, būtinai atsižvelgsiu į Jūsų kritiką.

Įžanga:
Sveiki! Aš Yuna, man 17 metų. Mėgstu šokti, dainuoti ir groti gitara. Muzika yra mano visas gyvenimas... Šeip mano gyvenimas yra suknistas, nes negaliu apkęsti savo isterikės motino, kuri kiekvieną laisvą minutę sugeba rėkt ant manęs. Tėtį tiesiog dievinu, bet man yra neleista su juo gyventi, nes mano tėvai išsiskyrę. Laukiu nesulaukiu to laimingojo savo gimimo dienos ryto, kai atsibusiu ir man jau bus 18! Tada būtinai persikelsiu pas tėtį ir daugiau pas tą isterikę motušę negrįšiu.
Taip pat turiu jaunėlį broliuką Sam. Jis tikras kazanova, keičia panas kaip kojines, yra keistas ir nemoka net kiaušinio išsivirt, bet aš jį vistiek myliu :)
Oi! Vos nepamiršau savo BFF Yori. Ji tiesiog pakvaišusi dėl šokių ir muzikos. Mūsų dienos pilnos muzikos garsų, šokio judesių bei nuostabaus juoko, tačiau beveik visada tokias nuostabias akimirkas kasnors sugriauna, bet ką jau padarysi, toks jau tas gyvenimas.
Taigi atrodo nieko nepamiršau, tad papasakosiu jums savo tikrai keisto gyvenimo istoriją. Tikiuosi jums patiks :)

oo labai įdomu ;}}}
Laukiu tęsinio~ ;}}

Įdoooooomu ; )))

Haha ydomiai cia viskas vyksta ^^
Laukiu tesinio :]

greitai labai persiskaitė~ tęęsinio~

Fainai čia pas jus ;D
Tęsk.

Noriu būti Yori vietoj ;D Be tėvų, pas draugę
tęsk ;)

Ačiū už tai, kad skaitot :)
Greitu metu nemanau, kad įkelsiu dalį, nes turiu šokių tokių problemų, tad labai nesirašo man...

yay, gyvensiu su isterike :DD
šiaip tai įdomu labai : )) lauku dar

Sveiki! Šiaip ne taip sukurpiau naują dalelę :) tikiuosi jums patiks :) gero skaitymo ;)
P.S. Sorry, jei palikau klaidelių :D
III dalis

Ramiai sėdėdamos kavinėje, aš ir Yori, šnekučiavomės ir aptarinėjome gyvenimą kartu ir kraustymąsi pas mano tėtį. Aš jai pasakojau, koks nerealus yra mano tėtis, kokiame name jis gyvena ir t.t.
-Sveikutės, panelės, - staiga man už nugaros pasigirdo pažįstamas balsas.
Tai Taemin. Jis mūsų labai geras draugas. Kažkada, gan seniai, ištraukėm jį iš bėdos su tėvais ir nuo to laiko visi trys esam neišsikiriami draugai. Jis mielas, nuoširdus, bet labai pašėlęs ir linksmas. Kai jam nurauna stogą, gali iškrėsti bet ką. Už tai mes jį taip mylis. Taip pat jis yra vienos garsios grupės SHINee narys. Pažįstam ir kitus SHINee`us, bet Taemin, bent jau man, geriausias draugas.
Aš beveik nenustebau išgirdus Taemin balsą šį šeštadienio rytą ir net neatsisukau į jį. Tačiau atsisukti į jį mane privertė Yori žvilgsnis. Ji sėdėjo apspangus ir meilaii spoksojo virš mano galvos. Atsisukusi pamačiau, kad Tae šįryt atėjo ne vienas. Su juo buvo Jonghyun ir Key.
-Labuka, - man atsisukus pasisveikino Jong`as ir Key.
-Sveiki, - nusišypsojau. Va ir Yori išsilydymo priežastis :D Jonghyun :D Ji matomai totaliai jį įsimylėjus, bet tą neigia. Turbūt ji laiko mane pačiu durniausiu žmogum pasaulyje jai mano, kad aš to nepastebiu.
-Labas, - išlemeno Yori. Aš po stalu jai ispyriau į koją ir ji atsipeikėjo.
-Ačiū, - beveik be garso ištarė ji. Ech ta meilė...
-Galim prie jūsų prisijungti? – linksmai paklausė Key.
-Žinoma, - atsakiau. Key klestelėjo šale manęs ir nusišypsojo. Jonghyun atsisėdo šale Yori ir aš iškart pamačiau, kaip ji nušvito. Sėdėjo tarsi mažas vaikas gavęs saldainį :D Manau mes jau šiandien nebeisim apsipirkinėti, nes neištempsiu aš jos iš čia :D Na, o Taemin atsisėdo tarp Jong`o ir Key ir keistai nužvelgė Yori.
-Sorry, kad mes čia taip naglai prisijungėm...- pradėjo Tae.
-Tai nieko tokio, visada prašom prisijungt prie mūsų, - įsikišo Yori ir toliau svaigo šale Jonghyun. Aš tyliai prunkštelėjau.
-Tai va, bet mes negalėjom ilgiau laukti. Norėjom jum kai ką pranešti, - šelmiškai nusišypsojo Tae ir nutilo. Ne nu! Jis visada sugeba tempt laiką ir pradėjęs kažką sakyti nuolat tampo nervus.
-Lee Taemin, sakyk ką norėjai sakyt ir netampyk man nervų! – grasinamai liepiau aš. Jis nusivaipė, bet vėl prabilo:
-Tai va, mes išvažiuosim į turą ir norėtume, kad jūs, tu Yuna, ir Yori, važiuotumėt kartu su mumis, nes mes jūsų labai pasiilgsim ir mums reikia moteriškos kompanijos, - šelmiškai nusišypsojo Tae. Paskutiniai žodžiai mane pribloškė. Nuo kada Taemin taip reikia moteriškos kompanijos? Keistai pažiūrėjau į jį ir tas lyg supratęs apie ką aš mąstau, pasiteisino:
-Čia Key ir Jonghyun mintis taip sakyti, as čia ne prie ko! – iškėlė rankas į viršų. Kilo visuotinis žvengimas. Key vos nedėjo savo face`o į mano omletą,o Jong`as vos neišpylė Yori kavos. Besijuokdama atkreipiau dėmesį į Yori. Ji sėdėjo visa išbalus ir žiūrėjo į vieną tašką. Iškart supratau, jai – šokas.
-Yori, - lengvai paliečiau jos ranką. – Tau viskas gerai? – šiek tiek išsigandus paklausiau. Key, Tae ir Jonghyun iškart nustojo juoktis ir sužiuro į Yori. Ji tik lėtai pasukiojo galvą į šonus ir toliau sėdėjo tvirtai įsikibus į stalą.
-Jonghyun, padėk man atkabint jos pirštus nuo stalo ir atremt ją į kėdės atlošą. Padavėjau! Atneškit vandens! – iškart ėmiausi veiksmo. Ne pirmas kartas jai taip. Jonghyun šiek tiek išsigandęs pažiūrėjo į mane ir puolė vykdyti mano nurodymus.
-Nesijaudink, jai taip buna. Tiesiog matomai ją labai pribloškė Taemin žinia ir tiek. Jai taip netgi buvo kai iš chemijos kontrolinio gavo 10 , - nusijuokiau aš ir visi vėl pradėjom juoktis.
Po 10min. Yori jau atgavo savo įprastą spalvą ir jau linksmai čiauškėjo su Jong`u. Mes pažadėjom vaikinam, kad pakalbėsim su tėvais dėl važiavimo su jais, atsisveikinom ir išėjom iš kavinukės. Na ką, laukia pokalbiai su tėvais, o tada eisim į parduotuves!!! Yay!! :DDD

Neblogas staliukas susirinko ;D
Tęsk ;)

kad man kaip tas pasiūlytų, pavydžiu : DD

Mano reakcija būtų tokia pati kaip Yunos, tokį pasiūlymą gavus! Tęsk. ;D

Čia Yori šokas buvo :DDD

A koks skirtumas? Juk abejom panašiai buvo ;DDDD

nu jo :DDDD ačiū visom, kas skaitot ;)

Labai patiko, labai įdomu ir labai laukiu kitos dalies :}}

Nebloga dalis sakyčiau ;DD Ilgai laukta nebloga dalis ;DDD
O kaip ten suvaidint, tai aš neįsivaizduoju ;D
Tęsk ;)

Na ką, nežinau, laukta ar nelabai laukta dalis, bet ji čia :D nelabai man šiandien rašėsi, bet Yori primygtinai reikalavo, akd parašyčiau. Taigi jei kas netaip, kriikuokit, būtinai atisžvelgsiu į Jūsų kritiką :)
P.S. Sorry, jei rašydama privėliu klaidų :D

IV dalis

Visi penki laimingi ir sotūs išėję iš kavinukės, patraukėm link Yori namų. Ji gyveno milžiniškame name Seulo centre.
-Klausykit, gal visi neinam, nes mani tėvai išsigąst biški gali, - susimąstė Yori. Jjongas iškart nuleido akis žemyn ir aš pastebėjau kaip jis šiek tiek nusiminė.
-Tai jūs trys palaukit kieme, o mes einam vidun. Jei viskas bus ok, pasikviesim ir jus, - radau išeitį aš ir mes su Yori nuėjom pas jos tėvus.
-Mama! Tėti! – įėjus sušuko Yori. Prie durų buvo pristatyta daugybė lagaminų ir dėžių. Matomai jie jau beveik susiruošė išvažiuoti.
-Taip Yori, aš virtuvėje, - atsiliepė jos mama. Mes per visus namus nužingsniavom į virtuvę. Ten jau irgi dauguma daiktų buvo supakuota.
-Laba diena, - mandagiai pasisveikinau. Gal net šiek tiek per mandagiai, nes Yori į mane pažiūrėjo kaip į trenktą. Nu nesvarbu :D
-Sveikutė ;) Na mergaitės, kaip sekėsi? – nusišypsojo Yori mama ir užkaitė arbatinuką. – Gersit arbatos?
-Taip mama, - greit sumurmėjo Yori. Mačiau kaip ji žiūri į kažko ieškančią mamą ir supratau, kad ji jaudinasi. Aš drąsindama jai linktelėjau ir nusišypsojau. Pirmyn Yori! ;)
-Mama, klausyk, as su Yuna kalbėjau dėl mūsų išvažiavimo ir ji man pasiūlė gyvent pas ją jei aš nenoriu išvažiuoti. Ir dar vaikinai pasiūlė važiuot į turą su jais. O aš tikrai labai noriu likti čia, nes čia visi mano draugai, čia mano gimtasis miestas. Nenoriu išvažiuoti, - greit viską išbėrė Yori ir nuleido galvą. Supratau, kad ji labai jaudinasi.
Yori mama pakėlė akis nuo arbatos puodelių, be jokios veido išraiškos pažiūrėjo į Yori ir padėjus arbatą į šalį, išėjo iš virtuvės. Yori iškart susmuko ant kėdės ir su neviltimi pažiūrėjo į mane.
-Viskas, man šakės... Važiuosiu į Japoniją kaip didelė ir niekas manęs nebeklaus ko aš noriu.
-Viskas bus gerai, Yori, pamatysi , - guodžiau ją. Man irgi buvo labai neramu ką pasakys Yori mama. Aš irgi labai nenoriu, kad ji išvažiuotų. Be to, viena su SHINee`ais nenorėjau važiuot į turą. Taip tylėdamos, mąstydamos ir laukdamos Yori mamos sprendimo, prasėdėjom kokias 20min. Pagaliau grįžo Yori mama, bet ne viena. Kartu atėjo ir Yori tėtis.
-Sveikos merginos, - passisveikino Yori tėtis. – man mama viską papasakojo ir mes nutarėm... – jis nutilo. Nu blyn, jis dar mum nervus tampys! Pažiūrėjau į Yori. Ji vėl buvo vis išbąlus kaip ir kavinėje, o tai nieko gero nežadėjo. Greičiau jis viską pasakytų!
-Ir? – vos išlemeno Yori.
-Ir mes nutarėm, kad leisim tau pasilikti. Mes puikiai suprantam, kaip tau sunku čia viską palikti ir nenorim, kad tau tektų aukotis dėl mūsų, - pranešė savo sprendimą Yori tėtis ir nusišypsojo. Išgirdus šitą žinią galvojau, kad sapnuoju. Žiauriai nustebau. Negali būt! Yori lieka!!! Ji gyvens su manim!!! Ir mes važiuosim su vaikinais į turą!!! O Dieve!
Atsisukau į Yori. Ji sėdėjo be žado. Po kelių minučių, kai mums pagaliau viskas kaip reikiant daėjo, kilo visuotinis džiaugsmo ir klykavimų bei apsikabinimų antplūdis. Mes buvom labai laimingos. Išbučiavusios Yori tėvus, prisiminėm, kad lauke ant suoliuko mūsų laukia trys vaikinukai, kurie dar nieko nežino. Mes nusprendėm juos apgauti. Tad atsisveikinom su Yori tėvais, dar kartą padėkojom, pasiėmėm savo krepšius ir nutaisiusios liūdnus veidelius išėjom pro duris į lauką, kur sėdėjo mūsų trys garžuoliukai.
-Na tai kaip? – vos mums atidarius duris pašoko Jjongas ir pripuolė prie nusiminusios Yori.
-Ai, geriau neklausk, - pikta ir liūdna atkirto Yori. Jai į dramos birelį reikia xD Jei sugeba normaliai atsilaikyt net prieš Jjongą tai čia jau talentas.
-Nejaugi neleido??? – nustebęs prie manęs priėjo Key. Aš reikšmingai pažiūrėjau į Yori ir mes vienu metu sušukom:
-Leido!!!
-Aš niekur neišvažiuoju! Lieku čia! – linksmai suspigo Yori ir puolė Jjongui į glėbį. Tas šiek tiek nustebęs, bet labai laimingas apjabio Yori.
-Čia rimtai? – kažko apsimiegojęs paklausė Tae.
-Taip! – laiminga sušukau aš. Key staigiai pačiupo mane į glėbį.
-Tai jūs važiuosit su mumis? – šelmiškai nusišypsojo Key. WTF??? Jis niekada taip nesielgė. Labai nustebau.
-Amm... nu kaip ir jo, - apstulbus atsakiau. Pajutau kaip nuraudau nuo Key apkabinimo. OMG! Kas man darosi???
-Valio!!! – sušuko visi vaikinai ir mes visi penki stipriai apsikabinom. Ačiū Dievui ištrūkau iš Key glėbio.
-Na ką, Yuna, einam į parduotuves? Manau reikia pakeisti garderobą, - nusišypsojo man Yori.
-Žinoma, pirmyn! – ryžtingai nusiteikiau. Dievinu apsipirkinėjimus su Yori. Būna nerealiai linksma.
-O mums galima kartu? – nedrąsiai paklausė Tae. Noooo! Tik ne Key!!! Nenoriu, akd jis varytų! Nes nežinau kas čia man buvo po to hug`o.
-Žinoma! – atsakė Yori. Blt! Nu aš su ja dar atsiskaitysiu! Mano šeštadieniui šakės. Na ką, pirmyn...

"-Žinoma! – atsakė Yori. Blt! Nu aš su ja dar atsiskaitysiu! Mano šeštadieniui šakės. Na ką, pirmyn..."

aš debilė :DD
Ooo, šiaip man laaaabaaai patiko šita dalis
more more more

Kaip matau skaitytoju skaicius lygus 1, bet del Yori galima viskas :DDD
So, ačiu Yori, kad skaitai :D
P.S. Sorry už klaidas :D

V dalis

Visi patraukėm link milžiniško prekybos centro pačiame Seulo centre. Yoti visa tiesiog spinduliavo gera nuotaika ir energija. Nuo jos neką teatsiliko Jjongas su savo nerealia sypsena :D Tae jau atsigavęs ir nebetos uzsimiegojęs kaip prie Yori namų, tap pat linksmai stryksėjo šale linksmosios porelės. Jie tikrai labai gražiai atrodo kartu. Yori ir Jjongas.... Gerai skamba... Hmmm....
-Kas atsitiko, Yuna? Ko tu kaip nesava? - mano apmąstymus nutraukė tylus Key balsas. Jis ėjo šale manęs. Pūstelėjus vėjui, pajutau kažkokį malonų, nuo jo sklindantį kvapą. Jis toks artimas, gaivus ir raminantis... Nerandu jam apibūdinimo... – Yuna? – dar labiau susirūpinęs prakalbo Key. Velnias! Turbūt jis manatė mano durną, užsisvajojusią rožą.
-Am... Nieko, viskas ok, - bandžiau išsisukti. Nebesuprantu kas man darosi. Juk su Key bendrauju jau labai daug laiko. Niekada taip keistai šale jo nesijaučiau. Ir jis šiandien mane apkabino visai kitaip nei kitais kartais. Kas čia daros?! Doh!
-Nu sakau, kad nieko! – dar kartą pabandžiau išsisukt ir nuėjau prie Yori, kuri jau labai linksmai leido laiką. Ji griauna mūsų tradicijas! Ji dabar eis apsipirkinėt ne su manim, o su Jjongu! Nu nieko, pakalbėsiu su ja dėl to vėliau. Šį kartą tegul apsidžiaugia. Jai reikia...
Taip prasidėjo mūsų ilgas ir labai linksmas bei juokingas apsipirkinėjimas. Yori su Jjongu šiek tiek atsiplėšė vienas nuo kito, aš su Key šnekėjau normaliai, o Tae kaip visada bėgiojo kaip nesveikas ir jam viskas buvo vienodai. Mes su Yori prisipirkom daugybę batų, džemperių, kelnių, suknelių ir begalybę aksesuarų. Vaikinukai irgi neką nuo mūsų atsiliko, tačiau mes laimėjom shoe fight xD Jie visi trys nesugebėjo mūsų su Yori aplenkt :D
Pavargę ir alkani, bet labai laimingi ir linksmi, visi grįžome pas mane į namus. Namuose nieko nebuvo, o tai buvo palaima. Maišus numetę kur pasitaiko, visi sugriuvom ant milžiniškos sofos svetainėje.
-Ah... Yuna, turi ką nors valgomo??? – suniurzgėjo Tae, kuris gulėjo kažkur prie Key kojų. Bent jau iš ten sklido jo balsas.
-Nu jo... Bet viską reikia virti, - tingiai atsakiau. – Aš padarysiu ką nors, o jūs čia pagulėkit, - nusprendžiau. Gaminti labai mėgstu ir joks nuovargis man nesutrukdys pagaminti ką nors skanaus.
-Yuna, tu Dievas! – nusijuokė Yori gulinti tarp Jjongo ir Key.
Aš tingiai atsikėliau nuo sofos ir nuėjau į virtuvę. Susiradusi visus produktus, kurių reikia pastai carbonarai pagaminti, pradėjau pjaustyti daržoves.
-Yuna, - išgirdau už nugaros švelnų Key balsą. O ne! Tik nereikia vėl! Maldauju, neprisimink kas buvo prieš einant apsipirkti! – aš noriu su tavim rimtai pasikalbėti. Dabar manau tam labai tinkama proga, nes anie per daug pavargę, kad atssivilktų čia, - šiek tiek šyptelėjo jis. Aš neatsisukdama į jį toliau inirtingai pjausčiau daržoves ir jau pradėjau gaminti padažą, bei virti makronus. Aš kažkodėl paniškai bijojau su juo likti su juo viena ir dar tuo laniau RIMTAI kalbėtis! Parduotuvėse tai buvo dingę, nes buvom visi kartu, o dabar tas neramumo jausmas vėl grįžo. Pilve tarsi drugeliai skraido, jaučiuosi tarsi apsvaigusi. Kas man darosi???!!!
-Yori! Gal gali ateit man padėt? – staiga sumojau, kad su juo vienoje patalpoje būti negaliu viena. Key liūdnai į mane pažiūrėjo.
-Juk pas tave Key! Jo paprašyk! – tingiai atsiliepė Yori. Ne nu! Ji iš medžio gal iškrito?! Čia ir durnam turėtų būt aišku, kad čia extra atvėjis, nes aš jos gyvenime prie puodų neprileidžiu, nes ten kur Yori ir virtuė, ten katastrofa ir sprogimai :D
-Aš tau padėsiu ir tuo pačiu mes pasišnekėsim, - pasiraitojo rankoves Key ir priėjo prie manęs.
-Ammm... Ne... Nu nežinau.... – numykiau ir nusisukau.
-Yuna, aš...

Sorry, taip jau gaunas :DDD
Pazadu, tu tapsi sveika ir busi DinPando :DDD

man patiko! laukiu tęsinio :)