First topic message reminder :

Sveiki ;) Nors ir visai neseniai prisijungiau prie šio forumo, nusprendžiau ir aš rašyti FF. Tai ne pirmas mano FF, bet apie SHINee`us - pirmas. Taigi labai tikiuosi, kad Jums patiks.
Prašom kritikuoti jei kas ne taip, būtinai atsižvelgsiu į Jūsų kritiką.

Įžanga:
Sveiki! Aš Yuna, man 17 metų. Mėgstu šokti, dainuoti ir groti gitara. Muzika yra mano visas gyvenimas... Šeip mano gyvenimas yra suknistas, nes negaliu apkęsti savo isterikės motino, kuri kiekvieną laisvą minutę sugeba rėkt ant manęs. Tėtį tiesiog dievinu, bet man yra neleista su juo gyventi, nes mano tėvai išsiskyrę. Laukiu nesulaukiu to laimingojo savo gimimo dienos ryto, kai atsibusiu ir man jau bus 18! Tada būtinai persikelsiu pas tėtį ir daugiau pas tą isterikę motušę negrįšiu.
Taip pat turiu jaunėlį broliuką Sam. Jis tikras kazanova, keičia panas kaip kojines, yra keistas ir nemoka net kiaušinio išsivirt, bet aš jį vistiek myliu :)
Oi! Vos nepamiršau savo BFF Yori. Ji tiesiog pakvaišusi dėl šokių ir muzikos. Mūsų dienos pilnos muzikos garsų, šokio judesių bei nuostabaus juoko, tačiau beveik visada tokias nuostabias akimirkas kasnors sugriauna, bet ką jau padarysi, toks jau tas gyvenimas.
Taigi atrodo nieko nepamiršau, tad papasakosiu jums savo tikrai keisto gyvenimo istoriją. Tikiuosi jums patiks :)

Na va...

X dalis

Kaito ir aš atsisukom į tą pusę, iš kur sklido balsas grasinantis Kaito. Prie išėjimo stovėjo perpykęs Key. Jis su pesišykštėjimu žiūrėjo į mane laikantį Kaito ir stipriai gniaužė kumščius.
- Dink iš čia ir neaiškink. Aš dar su ja nebaigiau, - sušnypštė Kaito ir vėl atsisuko į mane. – Na ką, prisiminsim tą superinį vakarėlį, ar pasiduosi pati šįkart? – šlykščiai ir gašliai nusišypsojęs perbraukė ranka man per skruostą.
- Niekada tau nepasiduosiu, šiukšle tu, - spjoviau jam į veidą ir bandžiau ištrūkt. Tačiau toujau pat gavau kirtį per veidą ir pajutau šlykštų kraujo skonį burnoje.
Tai pamatęs Key dar labiau perpyko ir puolė ant Kaito. Pirma išlaisvino mane iš jo gniaužtų, šiek tiek stumtelėjo mane ir aš neišlaikiusi pusiausvyros kritau ir stipriai susitrenkiau galvą į terasos turėklus.
- Išsigimeli tu! Kaip tu drįsti šitaip elgtis su mergina?! – perpykęs rėkė Key ir gerai vožė Kaito į snukį. Aš galvoje jusdama stiprų skausmą, patikrinau ar neprasiskėliau galvos. Lygtais viskas ok...
- Ji – mano, - iškošė pro dantis Kaito ir pabandė trenkt Key, bet šis išsisuko ir keliu spyrė jam į pilvą, tada kumščiu trenkė į smakrą, pakišo padnoškę ir Kaito jau guli ant žemės ir spjaudos kraujais. Aš šiek tiek šyptelėjau, bet galvą per daug skaudėjo, kad galėčiau džiūgauti.
Prie Kaito prišoko jo draugelis Minoru ir susirūpinusi Kaori. Ta žiurkė vos nelipo ant jo iš to savo „rūpesčio“. Šlykštu. Minoru jau norėjo pulti Key iš už nugaros, bet jį, tiesiogine to žodžio prasme, nuspyrė Minho.
- Neždinkitės iš čia! – piktai suriko Minho ir kartu su Key artinosi prie manęs.
- Yuna, kaip tu? – atsiplaupęs šale manęs ir apkabinęs, paklausė Key.
- Am... Nežinau, - sudėjauvau iš skausmo jam pajudinus mane. Žiauriai svaigo galva.
- Ša... Tuoj tave nunešiu į lovą, - ramino mane Key ir pakėlęs nešė mane į vidų. – Minho, atnešk jai ledo ir surask Yori, ji turėtų žinot kur čia vaistai nuo skausmo, - komandavo nešdamas mane. Ei, aš čiuju sapnuoju. Nuo kada Key toks rūpestingas ir stiprus? Jaučiu man haliucinacijos. Turbūt guliu kur po krūmu girtutėlė, o vaizduojuos, kad mane neša Key. Omo, daugiau niekada nebegersiu.
Key per visą tą šurmulį ir dar besitūsinančius žmones, nunešė mane į mano kambarį ir švelniai paguldė ant lovos. Pajudinus galvą, ją pervėrė žiaurus skausmas ir aš suaimanavau. Ir kaip aš sugebėjau taip vožtis, kad šitaip nežmoniškai skauda? Key atsisėdo ant lovos šale manęs ir labai susirūpinęs stebėjo mane.
- Key, - atsidusdama ištariau. – Ačiū tau labai, - išspaudžiau meilią šypseną.
- Nereikia dėkoti, dėl tavęs viską padarysiu, - šyptelėjo ir paėmė mane už rankos. Oooook... Tai jau tikrai keista. Tikrai sapnuoju ir mano sapnai per daug įsisiautėjo. Bet skausmas per didelis sapnui. Nu bet netikiu, kad viskas vyksta iš tiesų, nors tu mane užmušk. Į kambarį įėjo Minho ir paskui jį įpuolė Yori.
- Yuna! Kas atsitiko??? Kodėl Kaito visas kruvinas išlėke su savo šutve? Kas tau? – puolė prie manęs. Ji visus klausimus tiesiog išrėkė, tad nuo jos garsaus ir šiek tiek spigaus balso man dar labiau suskaudo galvą.
- Ša... Nerėk taip, moterie, - susiėmiau už galvos ir prisidėjau Minho atneštą ledą ant praskeltos lupos. Key mano rankos vis dar nepaleido, tad teko apseiti su viena.
- Omg! Key ir tu kraujuoji, - persigando Yori. – taip, dabar tučtuojau pasakojat kas buvo! – jau net šiek tiek pyktelėjo Yori. Tik dabar pamačiau, kad Key lūpa taip pat kruvina. Švelniai atlaisvinau jo suspaustą ranką ir pirštu nuvaliau jam kraują.
- Na Kaiko vis dar nepamiršo manęs ir šiandien kabinėjos, sakė kad aš jo ir t.t. Ir norėjo mane... – net susiraukiau vien nuo minties ką jis man norėjo padaryt ir nutilus sudrebėjau.
- Gaidys, - susimąsčius sumurmėjo Yori.
- Nu tai va, ir po to Key puolė ant jo kai jis man trenkė man pasakius, kad niekur su juo neisiu... – vėl skausmas persmelkė galvą ir aš šiek tiek susiraukiau. Tai iškart pastebėjo Key.
- Gerai, gal geriau leiskim tau pailsėt, - švelniai perbraukė pirštu man per skruostą ir linktelėjo Minho ir Yori, kad jie išeitų, o pats įsitaisė šale manęs.
- Ką tu...? – pasimetus pradėjau.
- Negi manei, kad paliksiu tave vieną? – sukikena ir apkabino mane...

OMO, Minho ninja XDDDDD
Beje, kadangi suvariau beveik visus partus, tai man labai patiko Tae gyvatė ant ausies, yeah, Tae, u're so osum XDDD
Ir paskutiniai du chapai, dramos, but i like it, really ; DDDDDD
Tęsinio, Mayu, tęsiniooooo ; DDDDD

Nu bet kaip fainiai! Grįžau po savaitės namo ir BAAM! Du nauji chapteriai ;DD Tiesiog jėga! Mayumi, varyk toliau! ;D

AHAHA. PERSKAIČIAU, KAIP IR ŽADĖJAU :DDD
So. Kadangi šitą ff skaičiau iki naujausio chapterio be jokių pertraukų... Manau, šiek tiek padauginau juoko ir vėliau jau juokiausi taip, kad net springau. Nuo Yori ir Jjong ant lovos + kambarys po karo, Taem'as su makaronu/gyvate ant ausies ir galutinai nužudė, kai Minho nuspyrė čiuvelį nuo vaizdo. Va, blet, tokios realybės mums reikia xDDD Šiaip iš pradžių iš pavadinimo sprendžiau, kad ff bus rimtokas arba toks su daug romantikos (kažkas tarp eilučių), tačiau perskaičius suvokiau, kad klydau. Komedija su romantikos elementais. Va, ką radau xDD Ir esu tuo labai patenkinta.
Tik. Vienas bet. Norėtųsi, kad parašiusi dalį, perskaitytum ją dar kartą ir ištaisytum klaidas. Kartais jos labai kliūna, kartais nepastebiu. Bet juk geriausia, kai jų išvis nėra ^^'
Anyway. TAIP IR TOLIAU :D O šitą masterpiece'ą Tabė skaityyys. Net išsišiepus. Ačiū xD

aciu uz pagirimus ir kritika Tabe :)) taisysim klaidas :D

Šaunuolė ^^ Taip ir toliau, mergyt :3 Ranką rašymui tikrai turi~

Ačiū Tabyt *hug*
Tai va, įdomu skaityt kam ar ne, keliu nauja dalį. Ją parašiau kai pati buvau labai pasimetus, tad bent jau man, ji keistoka. Tikiuosi patiks :))
Laukiu komentaru ir kritikos, būtinai atsižvelgsiu ;))
P.S. Tabe, na tikiuosi nebepalikau klaidu, stengiausi nei vienos nepraleist :D Sorry, jei dar kokia rasi :DD

XI dalis

- Na galėjai ir palikt, juk nenumirsiu, - tyliai sukikenau ir šiek tiek keistai pasijutau jo glėby. Tikrai stipriai susitrenkiau galvą jai taip elgiuosi. Juk čia Key! Alio! Jis TIK tavo draugas ir nieko daugiau!
Jis stipriau mane priglaudė prie savęs ir tyliai kažką niūniavo. Kad ir kaip būtų keista, man su juo gera. Vėl tas pats malonus, saldžiai gaivus kvapas sklindantis nuo jo... Tarsi toks artimas, jaukus ir šiltas. Jaučiuosi taip, lyg seniai priklausyčiau jam ir man būtų skirta ir lemta gulėti jo glėby. Velnias, kas man daros????!!! O.o
Nieko neatsakęs, jis lėtai sūpavo mane pirmyn ir atgal, kol galiausiai aš pradėjau snausti. Jis lėtai pasilenkė ir pabučiavo mano kaktą.
- Ramiai miegok, mano Yuna, saugosiu tave visada, - su šypsena veide pasakė Key.
- Tikrai? – pramerkiau akis ir jo veide pamačiau nuostabą. Tikriausiai galvojo, kad aš miegu.
- Am... Na taip, - šypteli. – Manau jau šiandien tau tai parodžiau.
- Na taip... – nutęsiu ir įsispoksau į jo lūpas. Pamatęs mano žvilgsnį, jis lėtai pasilenkė prie manęs ir švelniai sujungė mūsų lūpas. Bučinys buvo saldus, bet trumpas. Toks, kad norėtųsi dar. Bet aš pasimečiau. WTF??? Kodėl leidausi pabučiuojama? Ne ne ne! To negali būti!.
- Key, aš... – nusisukau nuo jo. – Aš negaliu. Ne dabar, - man tai ištarus jis nepatraukia ranku nuo manęs, bet kažkodėl, aš net džiaugiuosi tuo.
- Gerai, aš tavęs nespaudžiu, suprantu, tu traumuota ir tau šokas. Pailsėk geriau, - pabučiuoja į kaktą ir pats atsigula miegot. C`mon, mane kątik traumuota išvadino. Nu žinai, biški per daug įsijautė vaikinas! Nu dzin, aš per daug sutrikus, kad pradėčiau jam čia aiškint. Patogiai įsitaisiau ir ramiai užmigau...
Rytas...
- Omo, mano galva.... – vos prabudus, galvą pervėrė nežmoniškas skausmas. Blausiai atsiminiau kas vakar buvo. Susiėmus už galvos pasisukau ir pamačiau šalia savęs ramiai miegantį Key. What na? Ką jis čia veikia?!
- Key! – sušukau. Gal kiek per garsiai, nes mano galva net suskambėjo. Jis išsigandęs pašoko ir sužiuro į mane.
- Ką? Kas? Tau viskas gerai? – susirūpinęs glostė mane.
- Ne , negerai! Galva plyšta, neatsimenu visko kas vakar buvo ir nesuprantu ką tu čia veiki?! – jau šiek tiek tyliau putojau aš. Jis keistai į mane pasižiūrėjo.
- Neatsimeni kaip susidorojau su Kaito ir atnešiau tave čia?
- Atsimenu, bet blausiai. Ačiū dar kartą, bet gal gali išeit? Man reikia ramybės, - kritau atgal į lovą ir sudėjavau. Jis žiauriai sutrikęs ir pasimetęs pažvelgė į mane ir išlipo iš lovos.
- Bet Yuna..
- Ai, dar pakviesk Yori. Ačiū, - nusisukau nuo jo. Blausiai atsiminiau mūsų bučinį, bet tiksliai jo prisimint nenorėjau, tad net ir nesistengiau. Jis man TIK draugas ir nieko daugiau būt negali. Jis tik atsiduso ir išėjo iš kambario. Gaila man jo, bet daugiau nei draugai būt negalim. Tiesiog negalim... Man mąstant į duris kažkas pabeldė.
- Prašau, - nenorom ištariau. Jei vėl Key, neįstengsiu jo išvaryt dar kartą, plyš širdis... Neatlaikysiu jo liūdno žvilgsnio.
- Yuna, kaip laikais? – į kambarį tyliai įėjo Yori. Ach, čia ji, ačiū Dievui.
- Na galva plyšta, nesuprantu kas vyksta su Key, blausiai atsimenu vakar vakarą, nu žodžiu nekaip, - dūsaudama aiškinau jai.
- Ramiai. Atnešiau tau vaistų. Na, o Key... Manau jis viską supranta. Tu dabar sukrėsta, kai atsigausi, pasišnekėsit ir viskas bus ok, - padavė man vaistus ir vandenį Yori.
- Bet aš nenoriu su juo šnekėt. Nenoriu, - papurčiau galvą ir pasigailėjau šio savo judesio.
- Kodėl? – nustebus sustojo Yori ir keistai į mane pasižiūrėjo.
- Aš nežinau. Ir prieš šitą incidentą aš vengiau pokalbių su juo. Aš bijau. Žinau ko jis nori, bet aš bijau santykių su juo. O gal net nenoriu? – paklausiau pati savęs.
- Yuna, aš manau, kad jum reikia ramiai pasišnekėt ir jūs tikrai rasit kompromisą. O dabar ilsėkis, - mirktelėjo ir išėjo iš kambario.
- Ačiū, - sušnabždėjau ir vaistams suveikus, vėl užmigau neramiu miegu...

Now that's more like it. Šitaip man žymiai labiau patinka. Be klaidų taaaaip nuostabiai skaitosi, šventa. O ir drama man patinka :DD Nors man atrodo, kad galų gale jie vis tiek liks kartu, kad ir kiek Yuna priešinsis XD Tabės approval: gained.

Tabe, na visko gali būt :))

Nežinau kas man šiandien daros ir nors ir beveik nieks neskaito (sprendžiu pagal komentaru skaičių :D), dedu dar vieną dalį ;))
Enjoy ;))

XII dalis

- Ei, Yuna, kelkis, - išgirdau Sam balsą ir sunkiai pramerkiau akis. Jis paglostė man plaukus. – Mama grįžo ir stebisi kodėl tu visdar lovoj ir kodėl Tae, Jjongas ir Key dar čia, - aiškino man broliukas ir atitraukinėjo užuolaidas.
- What??? Jie dar čia? – net akys ant kaktos iššoko. Man galas! Užmuš mane motina! Tikiuosi nepapasakojo apie party.
- Na taip, Key primygtinai reikalavo leist pasilikt, nes tau blogai ir nori su tavim pabūt, tad mum niekaip nepavyko jais atsikratyt, - atsisėdo ant lovos krašto ir padėjo man atsikelt. – Beje, kaip jauties?
- Ir vėl tas Key, - piktai burbtelėjau ir keikiaus. - Viskas man gerai, tik galvą biški skauda, - piktai sumurmėjau ir pradėjau ieškot ką apsirengt. Tas Key su savo nesąmonėm mane į kapus nuvarys.
- Nepyk taip ant jo, - tyliai ir baikčšiai pasakė Sam ir pasitraukė man iš kelio. Buvau tiesiog perpykus. Dabar reikės valandą motinai aiškintis, ką tie trys velnio nešti ir pamesti balamutai veikia pas mus! Krč! Kaip jaustis?!
Šiek tiek svirduliuodama į šonus, nusileidau žemyn. Pakeliui į virtuvę, pažiūrėjau į veidrodį. Na atrodau gan gerai, jokių pagirių ženklų veide, tik aišku jų pilna savijautoje, bet tai galima nuslėpt labai pasistengus. Nuėjus į virtuvę, radau mama, Key, Jjongą, Tae ir Yori ramiai geriančius arbatą. Žinoma mama neatrodė labai patenkinta, bet ji pastaruoju metu visada taip atrodo. Man įėjus į virtuvę, Key tiesiog nušvito. Tegul nesvajoja, kad su juo dabar imsiu ir šnekėsiu. Ir taip man košės privirė.
- Labas rytas, - kuo ramiau pasisveikinau ir nuėjau darytis kavos.
- Na labas labas, - piktokai atkirto mama. – Šiaip jau nelabai rytas, Yuna. Gal pasiaiškinsi? – piktai dėptelėjo į mane. Pasižiūrėjau į Yori, ji lūpomis man tarstelėjo, kad dar nieko nesakė ir greit nusisuko, nes mama mestelėjo piktą žvilgsnį į ją.
- Na... Vakar mes su Yori ilgai vakarojom, tai taip ir gavos, kad ilgai miegojau, - nervingai sukrizenau ir nusisukau toliau daytis kavos.
- O vaikinai iš kur? – nepatinkliai į mane pažiūrėjo.
- Am... Jie vakar vėlai vakare užsuko pašnekėt dėl jų turo, tai pasiūliau, kad nakvotų čia, nes jau buvo tikrai vėlu, - greit kažką sumaliau. Šaunuolė Yuna, dar ir turą įtraukei. Tau gal galvoj negerai??? Išgirdau kaip kažkas pliaukštelėjo. Atsisukau ir pamačiau kaip Tae trenkęs sau į kaktą sėdi nusivylęs ir nepatenkintas. Visų veidai buvo perkreipti nepasitentikinimo ir nusivylimo. Na o kaipgi kitaip? Juk aš galima sakyt sugrioviau mūsų planus. Dabar mama tikrai manęs neišleis.
- Hm... Viskas aišku su tavim Yuna, - kaip bebūtų keista, mama šiek tiek šyptelėjo. – Beje, kas per turas vaikinai?
- Am... Mes po Europą važinėsim. Per pavasario atostogas ir norim, kad Yuna ir Yori važiuotų kartu, - įsiterpė Tae ir pabandė gelbėt padėtį. Ok Tae, help me. Mes visi sužiurom į mano mamą, kaip ji reguos. Ji tik ramiai gurkštelėjo arbatos ir atsiduso.
- Na čia jau nieko pasakyt negaliu. Per pavasario atostogas Yunai sueis 18, tad aš jai draust jau nebegalėsiu, - pabaigė savo arbatą ir atsistojo. – O dabar aš išeinu.
Oooooooooooook.... O_o Visi stebėjom ją žado netekę. O ji tik ramiai išplovė savo puoduką, nusišluostė rankas ir išėjus į koridorių, pasiėme tašę, švarkelį ir išėjo.
- Kas čia kątik buvo??? – apšalęs ir išsižiojęs teištarė Tae.
- Nežinau, - papurčiau galvą ir vis da žiūrėjau į durų pusę.
- Yuna, - kreipėsi į mane Yori.
- Ka?
- Man atrodo tu kątik gavai leidimą važiuot į turą, - bejausmiu balsu ir be jokios intonacijos ištarė ji. Po šoko pirma atsipeikėjau aš išgirdus Yori žodžius.
- Rimtai?? Valio! – pradėjau šokinėt aplink juos pamiršus savo kavą. – Chebra! Aš negavau pylos ir dar gavau leidimą važiuot į turą! – džiūgavau. Tae taip pat greit atsipeikėjo ir pradėjo šokinėt aplink kitus kartu su manim. Po kelių minučių kilo visuotinis džiaugsmo ir apsikabinimų protrūkis. Visi labai džiaugėmės. Šokinėjom kai nesveiki, Tae ir Jjongas apsikabine ir šokinėdami vos stalo nesulaužė, Yori kokius 5 kartus trenkės į šaldytuva, o Key pastoviai lakstė ratais. Na, o aš taip pat labai džiaugiaus, bet man į galvą šovė viena nelabai faina mintis. Ten visąlaik būsiu su Key x_x

Citata :

Šiek tiek svirduliuodamas į šonus, nusileidau žemyn.

Yuna, do you have a d*ck? XD
Anyway, d'aaaaw. Man patiko šitas chapteris. Ir tikrai nesitikėjau, kad jos mama taip paprastai ją išleis. Nors logiška. 18 metų, ką ji ir bepadarys :DD Lucky girl xD Kai aš jiems visiems pavydžiu, kad jie su Taem'u vienoj virtuvėj sėdi D: NORIU DAR.

Tabe, nu cia taip gavos :DDD as per daug buvau isijautus i kita FF, kur viska pasakoja vaikinas, tad cia rasant buvo sunku nedet raides s gale ;DDD

Nieko. Tik tiek, kad labai juokinga buvo ties ta vieta xDD

Na va, dedu dar vieną dalelę :) Savo ištikimai ir turbūt vienintelei skaitytojai - Tabeko ;)*

Enjoy ;)

XII dalis

Gal po pusvalandžio šūkavimų ir šėliojimų, mes pagaliau nusiraminom. Pavargę susėdom prie virtuvės stalo ir įsivyravo nejauki tyla. Nemėgstu tokių akimirkų.
- Tai ka veikiam? – tylą nutraukė išsišiepęs Tae. Aš net krūptelėjau, nes kažkaip nesitikėjau, kad kas nors prabils. Pažvelgiau į Key. Jis tuo metu spoksojo į mane savo puppy eyes, todėl aš greit nusisukau.
- Na aš tai vis dar neišgėriau ir net nepasidariau kavos, - sukikenau prisiminus ir atsistojus vėl pradėjau darytis kavą.
- Aš noriu į dušą... – numykė Yori ir užvertus galvą atgal, pažiūrėjo į mane ir nusišypsojo.
- Na tada mes paliksim jus vienas, panelės. Mum reikia namo. Manager`is užmuš mus jei dar ilgiau negrįšim,- nusijuokė Jjongas, pakilo nuo kedės, pakštelėjo Yori į skruostą, apkabino mane ir išėjo į koridorių.
- Jis teisus, turim bėgt. Ačiū už viską, - taip pat pašoko Tae ir apkabinęs Yori ir mane, nuėjo paskui Jjongą.
- Key? – šūktelėjo Jjongas. – Eime, - paragino.
- Bet Yuna... – pradėjo Key ir gailiai pažiūrėjo į mane. Aš greit nusisukau ir žiūrėjau į savo vis dar neparuoštą kavą.
- Jokių bet. Juk žinai kaip manager`is pyksta kai mūsų ilgai nebūna. Be to, įdomu kaip Onew ir Minho laikos, - aiškino Jjongas ir, iš garsų sprendžiant, movėsi batus. – O Yuna nepražus. Juk Yori su ja ir taip matau ji jau geriau jaučiasi, - pridūrė. Key liūdnai mane nužvelgė, apkabino Yori ir nedrąsiai priėjo prie manęs.
- Tau tikrai geriau? – su viltimi akyse paklausė. Manau jis norėjo išgirst neigiamą arba abejotiną atsakymą, kad galėtų pasilikt, bet aš to tikrai nenoriu.
- Taip, - šaltai ir tvirtai atsakiau. Tuo metu manyje kažkas įvyko. Dar niekada nebuvo taip sunku meluoti. Juk mamai meluoju nuolat. Juk ką tik mamai sukūriau gražią pasaką ką mes veikėm vakar ir nė kiek nesusijaudinau dėl to, kad meluoju. Bet dabar... Dabar manyje kažkas pasikeitė. Vos ištarus „taip“, norėjosi sušukti „ne!“ ir pulti Key į glėbį, bet aš tvirtai laikiausi įsikibus spintelės ir nejudėjau. Tik dabar supratau ką reiškia tikras kaltės jausmas. Rimtai jaučiausi kalta dėl to, kad jam pamelavau. Nekenčiu to! Ah!
- Na... Tada gerai. Paskambinsiu, - vos šyptelėjo man Key, pakštelėjo į skruostą ir liūdnas išėjo iš virtuvės. Ko girdėjau nuo jų sklindančius bildesius koridoriuje, ramiai stovėjau ir žiūrėjau į vieną tašką. Tačiau išgirdus uždaromų durų trinktelėjimą, sukniubau ant šaltų virtuvės grindų ir pravirkau. Kodėl? Kodėl jis turi taip mane skaudinti? Juk žino, kad negaliu būt su juo. Na nežino, bet turėtų suprasti. Skruostas kurį jis pabučiavo tiesiog degte degė. Ašaros sruvo upeliais ir aš negalėdama susitvardyti trankiau grindis.
- Yuna! Kas yra? – greit prie manęs prišoko išsigandus Yori ir apkabinus bandė pakelt mane nuo grindų.
- Yori... Kodėl jis šitaip su manim elgias?? – kūkčiodama rėkiau per visus namus.
- Yuna, nusiramink ir paaiškink, aš nesuprantu apie ką tu, - atsisėdo šalia manęs ir apkabino per pečius. Aš šiek tiek pakėliau galvą ir pažvelgiau į ją ašarų pilnomis akimis.
- Key... Kodėl jis taip su manim elgias? Saugo, rūpinas, bučiuoja... – tyliai ir su neviltimi balse paklausiau. Su lig paskutiniu žodžiu net paspringau. Aš žiūrėjau tiesiai į mėlynas Yori akis ir tikėjausi, labai tikėjausi, išgirsti man naudingą atsakymą.
- Yuna, aš matau kaip tu jam patinki, todėl jis tavimi taip ir rūpinas, - tyliai ištarė Yori ir susigūžė laukdama dar vieno mano isterijos priepuolio. Bet aš tik ramiai toliau į ją žiūrėjau. Nebegalėjau daugiau pajudėti. Išgirdus žodžius „tu jam patinki“, man pro akis prabėgo du pastarieji mėnesiai. Tik dabar supratau, kad Key pastaruoju metu skyrė labai daug dėmesio būtent man. Kiekvieną rytą prieš pamokas, gaudavau sms`a, kuriame jis man linkėdavo geros ir nesunkios dienos, po pamokų kartais paimdavo iš mokyklos ir nuveždavo į treniruotę, savaitgaliais, kai būdavom su kitais SHINee`ais ir Yori, jis beveik visada būdavo šalia manęs, tačiau aš niekada neatkreipdavau dėmesio į jo žvilgsnį. Jis visada į mane žiūrėdavo su susižavėjimu, tarsi mane prižiūrėtų ir saugotų, lyg būtų pasiruošęs bet ką dėl manęs padaryti. Aš jį laikiau tik geru draugu ir maniau, kad jis tik draugiškai man padeda ir gražiai su manim elgias. Bet pasirodo aš klydau. Tik dabar supratau, kad jis mane..... ĮSIMYLĖJO....

Mayumi, pamiršai, kad visada gali mane priskaičiuoti prie skaitančių žmonių! ^_~ Tik kad aš pakomentuot ne po kiekvienos dalies spėju... Bet žinok, šitam forume kol kas skaitau tik du ff, ir vienas iš jų yra būtent šis. :) O šita istorija man tikrai patinka! Tikriausiai dėl to, kad ji tokia gyvenimiška atrodo, neskaitant to, kad Shinee kaip iš pasakos nužengę... ;D Tai va, labai laukiu tęsinio, nes nusimato daug įdomių dalykų. ;D

Citata :

Mayumi, pamiršai, kad visada gali mane priskaičiuoti prie skaitančių žmonių! ^_~ Tik kad aš pakomentuot ne po kiekvienos dalies spėju...

Nerealu, tik bšk poor Key, man jo labai gaila ;///
Tęsk, laukiu daaar XD

Dawh D: Kaip man irgi Key gaila DD: Tikiuosi, Yuna susipras, kad jos vieta su Key, o ne kažkur velnias žino kur, ir velnias žino su kuo. Me wants more! Ir Yuna, nebūk kvaila. Pasiduok Key keram :DDDD

Yay!!! Mano blevyzgos susilaukė daugiau skaitytojų ir komentatorių! *party hard*
PauPau, ok, skaičiuoju tave prie ištikimų skaitytojų :)) ir man tikrai didelė garbė, kad mano FF yra vienas iš dviejų tavo skaitomų FF :)) Ačiū *hug*
Sky~, tave taip pat skaičiuoju prie ištikimų skaitytojų :DD na o Key gali pabūt ir poor >D Ačiū kad skaitai *hug*
Tabe, na tokia jau ta Yuna, užsispyrus ir po to jūs pamatysit kodėl ji taip priešinas. Bus labai svari priežastis ;))) ačiū *hug*
Yori, nu žinai, būna tokių fail`ų :D rašau rašau :D ačiū, kad skaitai *hug*

Tai va, dedu dar vieną dalį. Man ji kažkokia keistoka, bet tikiuosi, kad patiks ;)))
Enjoy :))*

XIV dalis

Sėdėjau nejudėdama turbūt tikrai ilgai, nes Yori pradėjo mane purtyti ir šaukti mane vardu. Aš nenorėjau atsiliepti, norėjau tiesiog prasmegti skradžiai žemę. Kodėl mane? Kodėl jis įsimylėjo būtent mane?? Po velnių! Kodėl???
- Yuna, negąsdink. Ei, - purtė mane Yori, bet aš ją ignoravau. – Yuna, jai tuojau pat nepasakysi kodėl čia sėdi kaip iš medžio iškritus ir ką aš tokio pasakiau, paskambinsiu Key ir pasakysiu, kad atvažiuotų! – pagrasino man. Vos išgirdus jo vardą, mane lyg elektra nutrenkė.
- Nedrįsk, - pro sukąstus dantis iškošiau aš ir lėtai atsisukau į ją.
- Tai pasakyk kas tau po velnių yra! – jau pyko Yori. Nepasižymi ji kantrybe.
- Man totalus šokas! Va kas! Aš tik dabar supratau, kad Key jau maždaug du mėnesius laksto paskui mane pametęs galvą. Ir tu puikiai žinai, kad aš negaliu būt su juo. Aš negaliu būt su niekuo! – susiparinus net sušukau ir vėl pradėjau ašarot. Tik šįkart ramiai. Yori uždėjo man ranką ant nugaros ir žaidė mano plaukų sruoga.
- Yuna, aš nelabai suprantu kodėl tu negali būt su juo. Negi jis tau taip nepatinka? Man jis kaip tik atrodo simpatiškas ir labai fainas. Juk seniai pažįstami mes, - garsiai mastė Yori net suraukus kaktą. Aš atsisukau į ją ir nusivaliau ašaras.
- Aš tiesiog negaliu ir viskas. Baigiam šitą temą, - atsistojau nuo grindų ir atsigėriau jau spėjusios atšalti kavos. Yori įtariai į mane pasižiūrėjo ir taip pat atsistojo.
- Tu mum kažko nesakai, - primerkė akis ir įsistebeilijo į mane veriančiu žvilgsniu. Šio žvilgsnio beveik visi neatlaiko. Bet būtent, kad BEVEIK visi. O aš viena iš tų nedaugelio, kurie tai sugeba. Aš tik ramiai į ją pasižiūrėjau ir nusisukau plauti puodukų.
- Viską aš jum sakau. Čia mano problemos kodėl aš negaliu, tad nėra čia ko jums nervintis, - ramiai atsakiau ir suplovus puodukus atsisukau į ją. Ji vis dar spigino į mane tuo savo žvilgsniu, bet pagaliau supratus, kad jai eilinį kartą nepavyks paveikti manęs žvilgsniu, tik stipriai apkabino.
- Neapgausi manęs Yuna. Bet neversiu tavęs sakyti to, ko nenori. Ateis laikas ir mes tai sužinosim, - lyg ką žinodama pasakė ir stipriai apkabinus išėjo iš virtuvės, palikdama mane vieną su savo mintim. Ji turbūt nuėjo į dušą, tad greit jos tikrai nesulauksiu, nes Yori ir dušas tai tobulas derinys. Ir Yori ten užsibūna laaaabai ilgai.
Ramiai nuėjau į savo kambarį ir uždarius paskui save duris apsižvalgiau. Ant stalo gulėjo galybė mamos geltonų popieriukų su nusiskundimais ar kokiais nors prašymais man. Aš priėjau prie stalo ir ėmiau juos skaitinėti. Niekada visų neperskaitau, nes manęs paprasčiausiai nedomina kodėl širsta mama arba kelintą kartą padėjau kremą ne ant tos lentynėlės. Ji totali pedantė, todėl namuose viskas turi savo vietą ir turi joje būti.
Tačiau mano dėmesį patraukė baltas lapelis, ant kurio buvo parašyti tik septyni žodžiai: „šiąnakt, vidurnaktį, ant tilto, lauksiu. Mr.X“. Susidomėjus ir nustebus spoksojau į tą lapelį, į žodžius ir raides jame. Kas per Mr.X? idiotiškai pasirašė. Jau geriau Mr. Simple xD ok, gana tyčiotis. Bet kas jį man čia paliko? Negi Key? Bet negali būt jis. Čia ne jo stilius. Jis būtų palikęs arba balso įrašą, arba ilgą laišką rožiniam voke. O čia viso labo penki žodžiai ir parašas. Keista. Slaptas gerbėjas? O gal Kaito? Bet ir ne jo stilius. Jis man paskambintų ir pagrasintų kuo nors, kad ateičiau. Net nenutuokiu kas tai galėtų būti. Nemanau, kad eisiu. Gal čia koks žudikas maniakas/ pedobear`as, vakar per tūsą įslinkęs į namus ir dabar mane kviečias į susitikimą. Taip, skamba kvailai, bet ko šiais laikais nebūna?
Suglemžiau visus mamos popierėlius ir sumečiau į šiukšlių dėžę. Palikau ant stalo tik baltąjį lapelį ir įsistebeilijau į jį. O gal nueit? Jai ką, pabėgsiu. Kažkokia keista jėga ir žinoma smalsumas labai traukė ten, nes buvo be galo įdomu, kas mano gerbėjas ir ko jis nori iš manęs. Tačiau sveikas protas ir baimė mane laikė namie. Nežinau ką daryti. Na dar beveik devynios valandos iki vidurnakčio, tad dar turiu laiko pagalvoti ir nuspręsti. Nežinau kaip pasilegti ir kaip bus geriau...

Pedobearas, aš eičiau 8DDDDD
Duok dar, bobykė ; DDDD

Aciu kas skaitot ;)))

ISVAZIUOJU (mazdaug iki 21d.), TAD DALIS BUS TIK MENESIO GALE :))

Aww, greičiau grįžk, nes aš noriu sužinot, kas tas Mr. Simple :DDDD
Dabar gulės ant sąžinės, kol nesužinosiu x'D Pedobear :DDD

Pagaliau susiimiau ir perskaičiau visą.
IR man LABAI patiko,
Labai laukiu naujos dalies ;))