*nieko neatsakė tik garsiai nusijuokė*

Ar aš tokia juokinga? *žvilgtelėjo į jį*

ne! tik suvaidinau kad man vieni juokai bus vėl tave vežt *užsidengė ranka šypseną o kita kažką tvarkėsi ant suolo*

Suvaidinai?? Tai ką aš labai sunki? *pribėgo, pertraukė jo darbą ir šlapias rankas uždėjo jam ant žandų, tada pati nusijuokė*

o no no no *išgąsdintas paėmė jos riešus ir patraukė nuo savęs* juokauju.

Žiūūūrėk tu man. *vėl šyptelėjo ir atitraukė savo rankas, tada įdėjo gėrimą, sušio likučius į maišą*

*lengviau atsipūtė ir atsistojęs ištraukė dviratį* mes tu gal tą visą šlamštą, lengviau važiuosis.

*nuėjo prie šiukšliadėžės ir gailestingu žvilgsniu viską išmetė* Žinai, aš taip maisto nemėtau, nes kai pagalvoju, jog kažkam jo trūksta, bet tiek to, šiandien padarysiu išimtį, kadangi tu taip pasakei. *išspaudė šypseną ir susimąstė apie viską: Onew, šiandieną, maistą....*

Jei taip mąstai tai reikėjo su manim pasiginčyt. Jaučiuos dabar kaltas...

*išbrido iš savo minčių* a? Mano vienas ir vienintelis minusas, jog dažniausiai pralaimiu. *šyptelėjo ir pasirąžiusi nuėjo prie jo* Tik jau nereeeikia, kaltas, nekaltas, tai aišku, kad ne. *atsistojo priešais jį ir žvilgtelėjo* J'aime Onew, pameni? *šiek tiek raustelėjo*

*visas susiraukė*huh?

I know, kad neįkerti prancūzų, so... Žodžiu, tiesiog taip aš pasakiau, jog tu man patinki. *nuleidusi akis šyptelėjo*

*nesmagiai nusijuokė* tam pasakyt nereikia jokių prancūzų, dėkui. Sėskis jau *kryptelėjo galva už savęs*

Patikėk, man reikėjo daug drąsos tai pasakyti...*nulenkusi galvą nupėdino ir atsisėdo* Mes dabar važiuosim jį grąžint, ane?

Na *atsistumęs įsivažiavo* vis tiek vėluojam tiek kad reiks primokėt už antrą valandą, bet jei vėl kažkur nuvažiuosim tai dviratį grąžinsim...išvis nebegražinsim *nusikvatojo*

Tikėtina *šyptelėjo ir vėl įsikibo į jį* Bet man tikrai nuskilo, kad turiu asmeninį vairuotoją. *sukikeno ir vėl mėgavosi vėjeliu*

o man nuskilo kad turiu tokį rūpestingą žmogų prie savęs! *vėl nusijuokė vėjui* kad taip dažniau *šįkart sau tyliau*

*šiek tiek susilydė* Šaunu tada! *atrėmė savo galvą jam į nugarą ir užsimerkė*

*atsisukęs į ją žvilgtelėjo ir nusijuokė* nepaklausiau nei kart ar tau patogu.

Man čia tikrraaai patogu ir gera, tu tik žiopsok į kelią, o aš čia sau kaifuosiu. *nusijuokė*

*nusikvatojo* sutinku,tik ilgai netruks tavo kaifas, aš netgi atsimenu per kur grįžt! *sušuko savim patenkintas*

Kodėėėl, aš čia rimtai, taip galėčiau sėdėti valandų valandas atsirėmęs į tave *šyptelėjo*. Tavo tikraai gera atmintis, nes kol aš čia susiorentuodavau...

Aš suprantu, bet ką padarysi! Pažadu vėliau tau leist taip pasėdėt kai su niekuo nejudėsim.

Na okeeeey. *nusijuokė* Žinau, jog pavargai, greičiau numink, greičiau galėsi pailsėt....O gal ir ne *šyptelėjo*

Nė velnio aš nepavargau! *pakratė nugarą stengdamasis ją išblaškyt*