First topic message reminder :

Nu va ir mano ff, tikiuosi patiks o jeigu ne tai ką jau padarysi xDD
Heh pažadu bus ateitį geriau xDD
Prašau kritikos, komentarai visi laukiami.
_______________________________________________________LET'S START___
Everybody is doing it!
Ah, ah ah ah
You can feel it in the air!
Ah ah ah ah

-Neee, Damn it ! Emi, rankos į viršų o ne į priekį!!!- Rėkiau ant Emi aš.
-Nu tau visada viskas blogai, Tu visada rėki ant manęs.
-Ar blogai dabar jau kad aš noriu kad viskas būtu gerai?
-O ar būtina rėkt?- Dabar jau inkštė Emi.
-Emi, vakar tau neišėjo penkis kartus, sakiau kad šiandienai pasipraktikuotum, o tu nieko nedarei, nes dabar dar šūdiniau nei vakar!- Trenkiau koja į grindis,- Kodėl tu taip darai? Tu visai nenori pasistenkt dėl mūsų?
-Gerai šokam dar,-Emi nuleido akis, o Dovi ir Yori susižvalgė,- Dabar tikrai nebesuklysiu.
-Heh,- gilus mano atodusis,- Nebereikia, nieko šiandien nebesigaus vis tiek, tik blogai judesius įsiminsi...- Einat namo ar su manim į VeroCafe?
-Aš su tavim Lee- sušuko Yori, pasiimė megztinį ir užsidėjo jį. Pribėgo prie manęs ir įsikibo į parankę.
-O gal ne ačiū aš pavargau, eisiu namo pamiegosiu, o tada eisiu parepetuot,- Pasakė Emi, tada pažiūrėjo į Dovi,-Prižadu.
-Ai aš irgi nepergerai jaučiuosi, tai judėsiu su Emi link namų.- Paskutinė atsakė Dovi.
-Na tai Yori einam?- Pasidomėjau.
-Ok judam,-atsakė man.
Visos mes apsikabinom atsisveikinimui ir išsiskyrėm į dvi skirtingas puses. Aš su Yori lėtai slinkom link verocafe. Po gal penkiolikos minučių tokio mūsų slinkimo ir tylėjimo priėjom verocafe. Vos užėjusios pamatėm kad mūsų megstamiausią vieta yra laisva, na žinote ta sofutė, staliukas ir du foteliukai-kėdės. Abi užsisakėme kavos ir atsisėdom. Aš kaip visada ant sofutės, o Yori į raudona foteliuką. Išgėrėm kavą, pakalbėjom žodžiu kaip dvi kavos manijakės.
-Tai kas atsitiko? Dabar tokia pikta esi? Nu ta prasme šia savaitę.
-Aj nieko ypatingo, šeip žinai mama, tėvas ai visas kompleksas,- pasikundžiau.
-Nieko, žinau kad kažkaip atlaikysi,- šypsojosi man Yori,- Viskas bus gerai.
Tada pasigirdo SHINee daina Lucifer, taip skambėjo mano telefonas kai man kažkas skambino, dar palingavau į taktą, o paskui pakėliau ragelį:
-Klausau.
-Lee, tavo tetis, jis.- mikčiojo kažkoks balsas,- Mirė.
-Ką?-Negalėjau tuo patikėti, juk dar niekas iš man žinomų žmonių nemirė nuo kojos lūžio,- Kas tu? Ir ko nori?-Rėkiau į ragelį.
-Čia tavo teta Salė, Man labai gaila.Užjauč..- Ruošėsi sakyti bet aš ją pertraukiau padėdama ragelį.
Mačiau Yori veide išgąstį ir jos klausiamą žvilgsnį. Tada ji prabilo:
-Kas atsitiko? Lee, negąsdink manęs, kas skambino?
-Mano tėvas mirė.- Susirūpinusi pasakiau aš.-Mirė.- Pakartojau. Turiu prisipažinti kad didelio skausmo nejaučiau, nes jis būdavo namuose kartą į mėnesį ir mes kai jis būdavo namie vis pykdavomės. Jaučiau kažką panašaus į netektį, bet man nelabai skaudėjo.
-Oo,- Tepasakė Yori, ji žinojo apie mano santykius su tėvu, taigi nekamantinėjo.
Aš atsikėliau ir nuėjau prie durų, o Yori paskui mane. Ėjau link stotelės. Buvau netekusi žado, mes abi tylėjom. Kai atėjom iki stotelės, aš atsisukau į ją ir nusišypsojau, nežinojau ką galvot, ką sakyt, bet nieko ir nereikėjo, pažiūrėjau ar dar daug liko iki mano autobuso, heh penkios minutės.
-Tai Yori tu gali eit, aš palauksiu viena.
-Tau viskas gerai? Mano mamos nėra galiu būti kiek noriu. Nenori kad palaukčiau su tavim?
-Ne Yori nereikia, man beto reik pamąstyt, paklausyk muzikos ir šeip tik penkios minutės laukt, išgyvensiu viena.
-Na kaip žinai Lee, jeigu ką tai skambink man atlėksiu iki tavęs ir dar likusias dvi atsitempsiu,- nusijuokė Yori. Mes apsikabinom, atsisveikinom ir ji nuėjo. Aš prijungiau savo ausines prie telefono ir užsileidau SHINee dainą Stand by me. Sedėjau ant suoliuko ir galvojau, prisiminiau kad nepasakiau nieko Yori dėl rytojaus taigi išsitraukiau telefoną iš striukės kišenės ir parašiau žinutę „ Lab Y, klausyk visai pamiršau, rytoj 10:00 susitinkam salei“. Neilgai trukus gavau atsakymą. „ Ok L, perduosiu ir kitom“. Tik dabar pastebėjau kad sėdžiu stotelėje viena, keista. Pažiūrėjau kiek valandų, o gi jau buvo 19:35, oo kaip užtrūkau, mama mane apreks ir dar kaip.
Pagaliau atvažiavo autobusas, įlipau į jį ir nusliūkinau į autobuso galą. Autobusas buvo pustuštis, jame buvo tik ta bobutė mano kaimynė ir kažkoks veidu atsirėmęs į sėdynę vaikinas, o kokie gražūs plaukai, atrodė tikrai nelietuvis. Atsisėdau per vieną kėdę nuo jo. Net nepajutau kaip pradėjau dainuoti pagal dainą kuri skambėjo mano ausinuke, tai buvo Lucifer. Tik kai susiprotėjau kad dainuoju jau mačiau tą vaikiną į mane atsisukusį ir ou mai gad. Jis azijietis xD O koks gražus ir koks mielas jo veidas. Ten buvo Leeteuk, juk žinot tas iš Super Junior. Niekada labai jai domėjausi bet iš išvaizdos galėjau atpažinti. Tas vaikinas jau žiojosi man kažką sakyti, bet...

Žodžiu, stop flood.