First topic message reminder :

Nu va ir mano ff, tikiuosi patiks o jeigu ne tai ką jau padarysi xDD
Heh pažadu bus ateitį geriau xDD
Prašau kritikos, komentarai visi laukiami.
_______________________________________________________LET'S START___
Everybody is doing it!
Ah, ah ah ah
You can feel it in the air!
Ah ah ah ah

-Neee, Damn it ! Emi, rankos į viršų o ne į priekį!!!- Rėkiau ant Emi aš.
-Nu tau visada viskas blogai, Tu visada rėki ant manęs.
-Ar blogai dabar jau kad aš noriu kad viskas būtu gerai?
-O ar būtina rėkt?- Dabar jau inkštė Emi.
-Emi, vakar tau neišėjo penkis kartus, sakiau kad šiandienai pasipraktikuotum, o tu nieko nedarei, nes dabar dar šūdiniau nei vakar!- Trenkiau koja į grindis,- Kodėl tu taip darai? Tu visai nenori pasistenkt dėl mūsų?
-Gerai šokam dar,-Emi nuleido akis, o Dovi ir Yori susižvalgė,- Dabar tikrai nebesuklysiu.
-Heh,- gilus mano atodusis,- Nebereikia, nieko šiandien nebesigaus vis tiek, tik blogai judesius įsiminsi...- Einat namo ar su manim į VeroCafe?
-Aš su tavim Lee- sušuko Yori, pasiimė megztinį ir užsidėjo jį. Pribėgo prie manęs ir įsikibo į parankę.
-O gal ne ačiū aš pavargau, eisiu namo pamiegosiu, o tada eisiu parepetuot,- Pasakė Emi, tada pažiūrėjo į Dovi,-Prižadu.
-Ai aš irgi nepergerai jaučiuosi, tai judėsiu su Emi link namų.- Paskutinė atsakė Dovi.
-Na tai Yori einam?- Pasidomėjau.
-Ok judam,-atsakė man.
Visos mes apsikabinom atsisveikinimui ir išsiskyrėm į dvi skirtingas puses. Aš su Yori lėtai slinkom link verocafe. Po gal penkiolikos minučių tokio mūsų slinkimo ir tylėjimo priėjom verocafe. Vos užėjusios pamatėm kad mūsų megstamiausią vieta yra laisva, na žinote ta sofutė, staliukas ir du foteliukai-kėdės. Abi užsisakėme kavos ir atsisėdom. Aš kaip visada ant sofutės, o Yori į raudona foteliuką. Išgėrėm kavą, pakalbėjom žodžiu kaip dvi kavos manijakės.
-Tai kas atsitiko? Dabar tokia pikta esi? Nu ta prasme šia savaitę.
-Aj nieko ypatingo, šeip žinai mama, tėvas ai visas kompleksas,- pasikundžiau.
-Nieko, žinau kad kažkaip atlaikysi,- šypsojosi man Yori,- Viskas bus gerai.
Tada pasigirdo SHINee daina Lucifer, taip skambėjo mano telefonas kai man kažkas skambino, dar palingavau į taktą, o paskui pakėliau ragelį:
-Klausau.
-Lee, tavo tetis, jis.- mikčiojo kažkoks balsas,- Mirė.
-Ką?-Negalėjau tuo patikėti, juk dar niekas iš man žinomų žmonių nemirė nuo kojos lūžio,- Kas tu? Ir ko nori?-Rėkiau į ragelį.
-Čia tavo teta Salė, Man labai gaila.Užjauč..- Ruošėsi sakyti bet aš ją pertraukiau padėdama ragelį.
Mačiau Yori veide išgąstį ir jos klausiamą žvilgsnį. Tada ji prabilo:
-Kas atsitiko? Lee, negąsdink manęs, kas skambino?
-Mano tėvas mirė.- Susirūpinusi pasakiau aš.-Mirė.- Pakartojau. Turiu prisipažinti kad didelio skausmo nejaučiau, nes jis būdavo namuose kartą į mėnesį ir mes kai jis būdavo namie vis pykdavomės. Jaučiau kažką panašaus į netektį, bet man nelabai skaudėjo.
-Oo,- Tepasakė Yori, ji žinojo apie mano santykius su tėvu, taigi nekamantinėjo.
Aš atsikėliau ir nuėjau prie durų, o Yori paskui mane. Ėjau link stotelės. Buvau netekusi žado, mes abi tylėjom. Kai atėjom iki stotelės, aš atsisukau į ją ir nusišypsojau, nežinojau ką galvot, ką sakyt, bet nieko ir nereikėjo, pažiūrėjau ar dar daug liko iki mano autobuso, heh penkios minutės.
-Tai Yori tu gali eit, aš palauksiu viena.
-Tau viskas gerai? Mano mamos nėra galiu būti kiek noriu. Nenori kad palaukčiau su tavim?
-Ne Yori nereikia, man beto reik pamąstyt, paklausyk muzikos ir šeip tik penkios minutės laukt, išgyvensiu viena.
-Na kaip žinai Lee, jeigu ką tai skambink man atlėksiu iki tavęs ir dar likusias dvi atsitempsiu,- nusijuokė Yori. Mes apsikabinom, atsisveikinom ir ji nuėjo. Aš prijungiau savo ausines prie telefono ir užsileidau SHINee dainą Stand by me. Sedėjau ant suoliuko ir galvojau, prisiminiau kad nepasakiau nieko Yori dėl rytojaus taigi išsitraukiau telefoną iš striukės kišenės ir parašiau žinutę „ Lab Y, klausyk visai pamiršau, rytoj 10:00 susitinkam salei“. Neilgai trukus gavau atsakymą. „ Ok L, perduosiu ir kitom“. Tik dabar pastebėjau kad sėdžiu stotelėje viena, keista. Pažiūrėjau kiek valandų, o gi jau buvo 19:35, oo kaip užtrūkau, mama mane apreks ir dar kaip.
Pagaliau atvažiavo autobusas, įlipau į jį ir nusliūkinau į autobuso galą. Autobusas buvo pustuštis, jame buvo tik ta bobutė mano kaimynė ir kažkoks veidu atsirėmęs į sėdynę vaikinas, o kokie gražūs plaukai, atrodė tikrai nelietuvis. Atsisėdau per vieną kėdę nuo jo. Net nepajutau kaip pradėjau dainuoti pagal dainą kuri skambėjo mano ausinuke, tai buvo Lucifer. Tik kai susiprotėjau kad dainuoju jau mačiau tą vaikiną į mane atsisukusį ir ou mai gad. Jis azijietis xD O koks gražus ir koks mielas jo veidas. Ten buvo Leeteuk, juk žinot tas iš Super Junior. Niekada labai jai domėjausi bet iš išvaizdos galėjau atpažinti. Tas vaikinas jau žiojosi man kažką sakyti, bet...

Ai nu. Čia neprofesionalūs kūriniai... Gal visgi aš liksiu prie knygų... :DDD Ir TIKRAI GERAI parašytų ff'ų~ xD

nevaryk, čia yra JĖGOVAS fic'as~ :>

Žodžiu. Gana ginčytis ir flood'int.
Nevarau, tik sakau, kad šitas ff yra ne visai mano stiliaus ir skonio, nors veikėjai ir siužetas man patinka. Done. Jeigu nori ginčytis, šaušiam į flūdą.

Kur ten tas televizorius ėjo ? ;DDD
O šeip dėl tų bliūdų, tai aš kalbu kaip ta mano veikėja, kalba (na tokį įvaizdį noriu sudaryt) . Pati tokių žodžių nenaudoju. ;DD
Ačiū, pasistengsiu patobulėt. ^^

Televizorius ėjo ten prieš pat pabėgimą, kai ji pas savo brolį užsuko. Kažkur toj vietoj.
O šiaip, sėkmės tobulėjant ^^

Gaila anksciau ngl paskaityt ://
Bet brolis koks fainas ;DD As ir tokio noriu ! ^^
Tesk :]

Aš irgi norėčiau brolio, panašaus į L.Joe, nepalikčiau ramybėj jo

Part 3

-Na mes susipažinom klube, dabar tiksliai nepasakysiu kuriame, bet pastebėjau kad visi SHINee vaikinai yra vakarėlių liūtai. Pirmiausia aš susipažinau su Key, na aš sėdėjau prie baro, jis priėjo užkalbino mane ir na juk žinai kaip toliau būna, pakalbėjom, išgėrėm, pašokom. Na taip mes ir susibendravom, paskui Key supažindino mane su visa SHINee grupe. Aš daviau Key savo numerį ir jis jau kitą dieną mane kvietė susitikti, žinoma aš sutikau, taip aš ir praleidau visą vasarą.
-Netikiu!- Sušuko Emi,- Įrodyk!
-Kaip?- Paklausiau, taip ir maniau kad ji paklaus.
-Nežinau kaip nori, aš netikiu, tu mane tik erzini..- šūkavo Emi.
-O sugalvojau,- Aš išsitraukiau savo telefoną ir padaviau jį Emei,- Gali pati paskambinti Key..
-Gerai ir paskambinsiu,- Jau naršė telefonų knygą Emi.
-Skambink.- Visiškai pasitikėjau savimi,- Tik įjunk garsiakalbį.
-Gerai, gerai.
Staiga pasigirdo garsas pyyyp, pyyyp ryšys geras.
-Klausau,- atsiliepė žvalus balsas.
-Labas, Key?- Klausiamu balsu pasakė Emi.
-Ne Key prausiasi, čia Tamin, Lee gal jam ką perduoti?-Paklausė balsas.
-Ne, ne aččiuu,- vos išstenėjo Emi ir padėjo ragelį.
-Na ką aš sakiau..- Su pasitenkinimu balse pasakiau aš.
-Netikiu, o dieve rimtai? Tu pažįsti SHINee, Lee.. aš negaliu patikėt.- visdar stenėjo Emi.
-Negi taip manim nepasitiki?-paklausiau.
-Aš tavim pasitikiu, bet dėl tokių dalykų, sunku iškarto patikėti,- ir nusijuokė,- OMG Lee tu turėsi mane supažindinti su Taemin. OK?- Iš susijaudinimo jau kone rėkė Emi.
-Gerai, gerai, tačiau dabar gal nori eiti miegoti?- Nusižiovaujau.
-Ką? Nejuokauk Lee. Tu turi man papasakot apie SHINee viską ką žinai. Ir apie Taemin,- Toliau savo rėkė Emi.
-Ne, Emi aš noriu miego,- Sudejavau.
-Ei, Lee aš tai dabar tikrai neužmigsiu..- Žiūrėjo į mane Emi.
-Tai gerai smagios tau nakties, o aš einu miegot,- Vėl nusižiovaujau ir apsiverčiau ant kito šono, kad nematyčiau Emės veido.
-Tu savanaudė,- Suburbėjo Emi,- Nu ir miegok.
-Labos,- dar spėjau palinkėti jai, tačiau už kelių minučių mane įveikė miegas ir aš panirau į sapnų karalystę.

Kitas rytas.
Pramerkiu akis, manau baltas lubas, aš Emės, kambarį. Pasisuku į Emės pusę, ji gulėjo, ir kažką nurzgėjo:
-Taemin oppa, be mine, nom..nom..
Nenorėčiau sužinoti ką ji dabar sapnuoja. Dar šiek tiek pagulėjau lovoje, tiksliau tol kol atsikėlė Emi.
-Labas rytas,- Pasisveikino Emi,- Kaip miegojai?
-Labas, gerai, tik nežinau ką šiandien darysiu.
-Dėl ko?-Paklausė Emi.
-Mama matyt ieškos manęs, Nežinau ką toliau daryt.-Galvojau.- Ji ieškos manęs, o jeigu suras tada man geruoju nesibaigs, ir į Korėją manęs tikrai neleis, o aš taip noriu pamatyti Key.
-Nebijok ji tavęs neras, tikrai nemanau, kad ieškos tavęs čia.- Ramino mane Emi.
-Pažiūrėsim.-Man vis tiek buvo neramu. Staiga suskambėjo mano telefonas. Greitai pašokau ir atsiliepiau.
-Klausau.
-Lee tavo mama ką tik buvo pas mane, pasakiau kad nieko nežinau apie tave, kur esi? Kas buvo?- Klausinėjo Yori.
-Yori, dabar neturiu laiko papasakot, man reikia bėgt, aš pas Emi. Man viskas gerai. Kada mama išvažiavo iš tavęs?- Dabar jau tikrai sunerimau.
-Nežinau, gal prieš 10 minučių.
-Ok man reikia bėgt,- Atsisveikinau su Yori.
Greit pašokau iš lovos ir apsirengiau likusius drabužius. Patikrinau ar viską susikroviau į kuprinę, pagriebiau telefoną, greitai atsisveikinau su Emi ir išbėgau pro duris. Nulipau laiptais ir išbėgau pro lauko duris. Bet tada į kažką atsitrankiau. Nugriuvau. Pakėliau akis, o ten buvo mano mama. Ji nieko nesakė, tik pagriebė mane už rankos ir pradėto tempti. Aš atsistojau ir kažkodėl nesipriešinau. Mama įsodino mane į savo mašiną. Paskui atsisėdo ir pati. Mes važiavom tylėdamos, aš neturėjau ką pasakyti, o ji matyt tvardėsi. Privažiavom namus.
-Lipk ir eik į kambarį.- Pasakė man mama.
Aš nieko jai nesakiau, išlipau iš mašinos pasiėmiau kuprinę ir užtrenkiau dureles. Namų durys buvo atrakintos. Įėjau, nusiaviau batus ir apsiverkiau. Supratau, kad dabar tikrai nebevažiuosiu į Korėja. Susmukau ant laiptų. Susiriečiau į kamuoliuką ir verkiau. Girdėjau kad atėjo mama, bet ji man nieko nesakė, tik praėjo pro mane ir užlipo į antrą aukšta, dar girdėjau kaip trankosi durys, mano mamos kambario durys. Pradėjau garsiai kukčioti, man prasidėjo tikra depresija. Nepajėgiau atsistoti. Tada pasigirdo laiptų bildėjimas arba tiesiog žingsniai. Jie buvo mano brolio. Jis pritūpė prie manęs, apsikabino per pečius ir pasakė:
-Nebijok viskas bus gerai. Tu jį pamatysi.
Ką? Iš kur jis žino apie Key. Aš pakėliau galvą ir pažiūrėjau į savo brolį. Kuris vienoje rankoje laikė nuotraukų albumą, tapatį kurį man davė Leeteuk. Išplėšiau album1 iš Džo rankų. Atsiverčiau jį ir pamačiau daug nuotraukų kuriuose buvau aš ir Key, jos buvo darytos praeitą vasarą. Pažiūrėjau jas visas ir tada atsiverčiau paskutinį puslapį, kuriame buvo raštelis su užrašu „Geriausia vasara, I need you right now“ Užverčiau albumą, atsistojau ir nubėgau laiptais aukštyn į mamos kambarį, atidariau duris, įsiveržiau į kambarį ir pradėjau rėkti:
-Aš važiuoju į Korėja ir man nusišikt ant tavo sušiktos nuomonės, tu pasirašysi tą sutikimą man skrist. Ir man taspats kaip reikės priverst tave tai padaryt.- Mama stovėjo be žodžių. Priėjo ir trenkė man antausį.- Ir aš nebepakęsiu tavo mušimų,- Aš irgi sudaviau jai per veidą. Mama krito ant lovos ir atsuko savo piktą žvilgsnį į mane, o aš trenkiau durimis ir išėjau. Įbėgau į savo kambarį ir kritau ant lovos, iškart užmigau, buvau po viso šito išsekusi.

Kai prabudau buvo apie penkta valanda dienos. Nuėjau į vonią ir pažiūrėjau į veidrodį. O puiku atrodau kaip pabaisa, nubėgęs tušas, užtinusios akys. Nusipraususi veidą pasižiūriu į savo. Na dabar bentjau panašu į žmogų. Labai norėjau valgyti, nusileidau į virtuvę ir mačiau ten sėdinti Džo, kuris valgė kažkokį šokoladą.
-Kaip miegojai?-paklausė jis.
-Kaip visada,- atsakiau visai laimingu tonu.- Kur mama?
-Kažkur išvažiavo, beje tau paliko raštelį, netgi visą raštą.
-Kur?- Paklausiau.
-Va,- Parodė Džo pirštu į svetainės staliuką.
-Ką rašo?
-Nežinau, neskaičiau, pati eik ir perskaitysi.
Nuėjau ir pasižiūrėjau koks tas raštelis, pasirodo tai buvo sutikimas, kad mama man leidžia skrist į kitą šalį, na toks kokios man ir reikia.
-YEEEEESSSS- sušukau ant viso namo, kad net Džo atsisuko.
-Kas darosi?-Paklausė išsigandęs.
-Tas kad aš skrisiu į Korėją.- Pradėjau šokti savo „happy dance“.
-Kaip tai?-Džo priėjo ir išplėšė raštą man iš rankų. Paskaitė ir atidavė man raštą.- Pasisekė sesut, pasisekė.- Ir nusijuokė iš mano „happy dance“,- Tai kada išskrendi?
-Dar neži..-Mano kalbą pertraukė mano mobilus telefonas, atsiprašiau Džo ir nubėgau atsiliepti. Skambino Key.
-Klausau.
-Sveika, kaip gyveni?-Pasidomėjo.
-Kaip visada, na gal dabar ir puikiau nei visada, bet...- Samprotavau.
-Na gerai supratau,- juokėsi Key.- Tai kaip susitarei su mama?
-Taip, jau turiu ir raštą, na leidimą.
-Tai puiku Išskrendi už savaitės.- Pranešė man Key.
-Ką? Už savaitės?- Aš pasimečiau.
-Taip, kuo greičiau tuo geriau.
-O galiu draugių pasiimt?- Nusijuokiau.
-Tada sakyk kiek jūsų bus.-jis irgi juokėsi.
-4 su manim.
-Ok skaityk kad jau skrendi.
-Na Key man skambina kita linija ir beto man reikia paskambinti draugėm ir paklausti ar joms leis skristi. Turiu bėgt, iki.
-Iki.-Atsisveikino Key.
Taip man išties skambino kita linija, skambino Yori. Žmonės kiek galima man skambinti? Kagi vėl atsiliepiau.
-Klausau,- Šitas žodis man jau nebepatinka, jau įgriso šiandien pavartojau jį gal šimtą kartų. Bet tenka, tenka.

Nustebino mane toks mamos elgesys ;DDD
Bet kaip fainai ji skrenda i Koreja
Tesinio laukiu ^^

aaaaaaaaa, kaip kietai!!!!
ačiū ačiū, Lee, kad rašai tokį nuostabų ff *hug*
beje, o mes visos važiuosime į Korėją?xDD
labai patinka, labai labai
tęsk, tęsk, tęsk!!!

Ačiū, ačiū ;}}}
Viską pamatysit ateinančiose dalyse

naktim nemiegosiu ir galvosiu kas bus toliau!!! xDD

Kaip viskas greitai vyksta. Vos spėju sugaudyti veiksmą xD
Laukiu dar ;3

Part 4.

-Klausau,-Šitas žodis man jau nebepatinka, jau įgriso, šiandien pavartojau jį gal šimtą kartų. Bet tenka, tenka.
-Sveika Lee, tikiuosi kad sveika, Pasakok kas buvo su mama,- Kitame laido gale rėkė Yori.
-Ai Yori nebesvarbu,- aš nusijuokiau,- Užtat dabar svarbu tai kad mes skrendam į Korėją.
-Kaip tai skrendam į Korėją?- Savo pasimetusiu tonu paklausė.
-Na taip kad skrendam, aš skrendu ir jus pasiimu kartu.
-Nieko nesuprantu, paaiškink. Iš kur tu gavai bilietus ir tau mama leido?-Klausinėjo Yori.
-Taip, aš turiu bilietus ir man mama leido, dabar tik jums reikia gauti tėvų sutikimus.
-Na tai aš tada bėgu, nors nieko nesupratau, bet einu prašyt sutikimo,- nusijuokė Yori.
-Bėk, bėk,- Aš irgi juokiausi.- Beto išskrendam už savaitės.
-Na tada reikia paskubėti, dar reikia apsipirkti ir o Dieve kiek daug reikia padaryti..-klykavo Yori.
-Taip, taip eik. Iki.-Atsisveikinau su Yori ir padėjau ragelį.
Visą likusį vakarą aš prakalbėjau su Emi ir su Dovi, paskui vėl su Yori ir taip užburtas ratas. Galiausias sužinojau, kad visos buvo leista važiuoti į Korėją. Kadangi rytoj pirmadienis ir mums dar reikia į mokyklą, o mes visos buvome klasiokės, tai nusprendėm rytoj eiti apsipirkti. Mes išskrendam Sekmadienio naktį, laiko liko tikrai nedaug, savaitė... Kada atsisveikintum su visai, dar susiruoštum savo naujam gyvenimui. Atrodo tik savaitė, bet mums ši savaitė matyt bus pati ilgiausia visame gyvenime. Na manau sunkiausia man bus patikti brolį, nežinau kap be jo išsiversiu. O kaip jis be manęs išsivers, jis net valgyt pasidaryt nemoka, o ir iš mamos kulinarė menka. Mamos man negaila visiškai, tačiau brolio gaila, net labai. Bet juk aš net pati nežinau kaip viskas bus man, o čia Lietuvoje mano šeima tikrai nepražus. Taip besvarstydama užmigau.

Sekmadienis 22:00h.
-Yori būk gera atidaryk duris, matyt atvažiavo Emi.-Sušukau.
-Aš negaliu, lakuojuosi nagus!- Atrėkė man Yori.
-Nu ir suradai laiką kada lakuotis nagus..- Pasipiktinau aš.
-O žmogau, mergos nesiginčykit, atidarysiu aš,- Mus abi ramino Dovi.
Po kelių sekundžių pasigirdo Emės šauksmas:
- Prie reiso „Skrendam į Korėją“ kurio tikslas Korėjos sostinė Seulas, prisidėjo nuostabioji Emi.
Pasigirdo visų mūsų juokas, už pusvalandžio jau turėjome išvažiuoti iš namų, o aš dar net lagamino nebuvau susikrovusi. Yori dažėsi nagus, o Dovi žiūrėjo televizorių. Kaip visada Dovilė susiruošė ir atvažiavo pirma, padėjo man ir dabar nuobodžiauja. Dovilė matyt vienintelė iš mūsų turi atsakomybės jausmą. Pasigirdo laiptų bildesys ir tada Emi įsiveržė pas mane į kambarį ir atidavė man pareigą kaip kokiam armijos generolui, tiesa užtiko mane spardančia savo lagaminą, nes jis neužsidarė.
-O sere gal jums padėti?- Net pati iš savo žodžių nusijuokė Emi.
-Galėtum,- suinkščiau aš jau sėdėdama ant lagamino.
-Moralinė pagalba- 1Lt, Fizinė- 5Lt,- nusijuokė Emi.
-Aš tau dovanoju kelionę į Korėją,- Nepakeldama akių į Emi pasakiau.
-Mokėsite kortėle ar grynaisiais?- Toliau juokavo Emi.
-Bilietais netinka?-nusijuokiau aš.
-Užmokestis priimtas, vykdoma operacija,- Tada ji prižingsniavo prie manęs roboto žingsniu ir padėjo užsekti lagaminą. Tada mes abi atsisėdom ant grindų,- Ko ten prisikrovei?
-Aj šeip visko.- Išlemenau uždususi aš. Emi atsegė mano lagaminą, išėmė pusę daiktų ir uždegė lagaminą.
-Va dabar panašiau, galiu lažintis, kad iš korėjos parsiveši du tokius lagaminus,- Nusijuokė.
-Emi ką aš be tavęs daryčiau?- nusijuokiau.
-Nežinau, matyt paskęstum savo daiktuose,- Abi juokėmės.

Aš žiūrėjau pro langą, aplinkui buvo tamsu, Dovi ir Emi linksmai šniakučiavosi su SuJu nariais ( Na aišku Key pasirūpino, kad mes skristume aukščiausia klase, ir taip papuolė, kad skridome su SuJU). Yori miegojo, o aš negalėjau užmigti, nes Emi vis juokdavosi is vaikinų pokštų, o Dovi vos ne apsikabinusi sedėjo su Leeteuk, matėsi kad jis eina dėl jos iš proto, bet ir ji jam atsakė tuo pačiu. Ah meilė.. Visi ką nors myli.. Yori-pagalvę ant kurios dabar miega, Dovi- Leeteuk su kuriuo jau galiu lažintis draugauja, o Emi.. na Emi myli visus.. Liko tik vienas žmogus, aš. Kažkoks kvailas jausmas.. nežinau ko noriu. Skrendu pas Key, bet nežinau kaip jaustis, mes tik geri draugai ir nieko daugiau arba aš nenoriu kad kasnors daugiau būtu, ah tiesiog nežinau. Pasirėmiau galva ranka. Ir atsidusau, gal kiek per garsiai, nes pajutau kad į mane atsisuko keli žvilgsniai. Velnias. Staiga prie manęs priėjo kažkoksai SuJu narys, tiesa nežinojau jo vardo (nes niekada nesidomėjau jais), bet jis buvo visai patrauklus.
-Kas atsitiko? Kodėl tu liūdna?-Paklausė jis manęs.
-Aaa man? Ne nieko neatsitiko, viskas gerai.- Priverstinai nusišypsojau jam.
-Neapgausi,- Šiek tiek linksmiau pasakė jis.- Nori aš tave išklausysiu?
Aš nebuvau toks žmogus kuris viską pasakytu nepažįstamam žmogui, net jeigu jis ir būtu Kpop žvaigždė.
-Tai kad man tikrai nieko nėra,- Nusišypsojau aš jam, ir ištikrųjų juk nieko nebuvo.
-Shi Won, ateisi žaisti Tiesą ir Drasą,- užrėkė Emi. Aj tai va kodėl jis buvo man toks matytas, net susigėdau, kad nežinojau jo vardo.
Shi Won atsisuko į mane ir pakratė galvą link būrio vaikinų ir Emės.
-Prisijungsi?-Paklausė jis manęs.
-Kodėl gi ne,- Atsakiau. Juk vis tiek nebuvo ką veikti. Mes su juo nuėjome prie SuJu kompanijos ir pradėjome žaisti.
-Na o dabar reikės nuspręsti ar mes žaidžiame su bučiniais ar be.- Pareiškė Emi.
-Su,- Suskandavo visi SuJu. Jaučiu kad įklimpau giliai.
-Na tada pradėkim,- Pradėjo Emė, taip apėjome gal kokius 3 ratus, vaikinai jau buvo pasibučiavę gal 10 kartų, tik Shi won dar nesibučiavo ir aš aišku.
-Na Šyvai,- Nusišypsojo Emė Shiwon‘ui , Ji jau buvo girta, nes gėrė alų nestabdydama.- Tiesa ar Drąsa?
-Drąsa,- pasirinko Shi.
-O katik padarei klaidingą ėjimą, berneli.- Nusijuokė Emi su visais likusiais SuJu išskyrus Leeteuk, nes jie su Dovi ir be tiesos drąsos jau „Mankštino liežuvius“.- Tai va užduotis tokia... Tu turi pabučiuoti....-Visi tikėjosi kad jos auka bus vėl koks vaikinas, bet tada ji pasakė tai kas mane pritrenkė,- Tu pabučiuosi Lee. *žakt*.
-Ką?- Aš sustingau, juk aš dar nei karto nesibučiavau su vaikinu ir saugojau savo virgin kiss, o dabar aš jį turėsiu atiduoti kažkokiam Shi Won? Nee..Mamaaaa..
-Taip ir beto tas bučinys turi būti France, suprantat ką aš turiu omenyje.-mirktelėjo Emi man.
-Uuuuu,- Subaubė SuJu.
Pajutau Shi Won ranką man ant smakro, jis atsuko mane į save. Lėtai leido savo galvą prie manosios. Aš pradėjau drebėti, vos pastebimai, bet tai buvo ne iš baimės, o iš malonumo. Shi žiūrėjo į mano akis kurios buvo tiesiai prieš jo akis. Ir tada galutinai pasilenkė prie manęs ir suglaudė mūsų lūpas. Pajutau jo liežuvį mano burnoje, pirma mano mintis buvo kad tai bjauru, bet paskui aš pasileidau ir kažkoks geras jausmas mane nunešė labai toli, net per toli, nes pajutau Shi ranką ant mano kelio, kuri vis slinko aukštyn. Tada atsitraukiau nuo Shi Won. Jis žiūrėjo į mane. O visi likę žmonės toliau uuuuu‘kė. Čia mes ir sustojom, nes Emi nulūžo, o SuJu irgi jau menkai laikėsi. Leeteuk su Dovi irgi jau miegojo apsikabinę, o aš nuėjau į savo vietą. Kažkas atsisėdo prie manęs, aišku tai buvo Shi won.
-Patiko?-paklausė jis manęs.
-Kas?- Atsakiau apsimesdama kad nesupratau.
-Na bučinys, mačiau kad pirmą kartą tai dariai.-Įdėmiai žiūrėjo jis į mane.
-Aa, na...-miksėjau.
-Gali nesakyti, aš žinau.-tada jis pasilenkė prie manęs ir vėl mane pabučiavo. Aš nespėjau net sukreguoti. Jis atsiplėšė nuo manęs ir nuėjo į savo vietą. Aš buvau be žodžių. Norėjau atsikelti ir trenkti jam antausį, bet labai tingėjau, taigi tiesiog užmigau.

Mes jau nusileidome, katik pasiėmiau lagaminą, ir įžengiau į didelė salę. Pamačiau Key ir visą SHINee, stovinčia ir besižvalgančia. Pamojavau Key ranka, jis mane pamatė. Pribėgau prie jo ir apkabinau.
-Key, daugiau niekada neskrisiu lėktuvu su Super Junior.- Rimtai pasakiau aš.
-Tai gerai išvis daugiau galėsi neskristi,- Nusijuokė Key.
-Su mielu nori,- Aš irgi juokiausi.
Mačiau kaip Leeteuk su Dovi susikabinę rankomis eina link mūsų. Visi mes atsisveikinome su SuJu ir nuėjome į kavinę pavalgyti, nes aš pramiegojau ir pusryčius ir pietus.

aaah, tiesa drąsa su suju, turbūt sapnas :DDD reikėjo geriau butelį pažaist :DDDDDD
labai labai patiko ir laukiu naujos dalies :3333

Galima aš be žodžių? ;D
Man koma, kaip aš taip su Leeteuk iškart ;DD
Tęsk, noriu tęsinuko ;D

Na ka. Išsipildė Doviliuko svajonė ;DDDD
Lūžau ir baisiai
Tęsk. Laukiu nesulaukiu

Emi~ Buteliai dar buvo neišgerti ;DD O kai jau norėjom butelį žaist tu nulūžai :DDD
Dovi~ Dar gal tu ir ką daugiau su juo nuveiksi ;DDD (pamerkia akį)
Juni~ Tęsiu, tęsiu.
Ačiū visoms ;}}} Tęsiu tikrai :DDD

Man patiko~ Dovi ten taip iškart ištvirkus su savo Teliuku :DDD Tai tep išeina, kad bus kažkas panašaus į LeexKeyxShi? Bent jau taip atrodo kol kas... O ir su Eme dar niekas neaišku. Kažkokia pasileidus ji man atrodo xDDD
Lauksiu dar ;3
P.S. Gale labai daug gramatikos klaidų buvo. Siūlau iš naujo peržiūrėt ir pataisyt.

Atsiprašau dėl klaidų, tiesiog mane labai skubino ir neturėjau laiko kada peržiūrėt, o norėjau įdėt šita dalį dar šiandien. Sorry

Nieko tokio, niekas nepyksta xD Tik pasakiau, kad žinotum~~~

Anyways Ačiū :DDD

Dovi su Leeteuk taip iskart prie reikalo ;DDD
Ah, as ir noriu su SuJu pazaisti tiesa ,drasa
Laukiu tesinio ^^

Baikit jūs tyčiotis iš manęs ;D Tai tik ff ;D Nemanau kad aš tai išdrįsčiau ;DD

Ot klausimas che che ;D