Laukiuuu !!! :DDD

Lauksiu ;]]* įdomu bus paskaityt kaip tu rašai ;]]*

LAUKIUUUUUUUUUUUUU

Beveik niekada nebūna taip, kaip nori, kad būtų. Kai kurioms tai buvo dar vienas kvailas nukrypimas nuo laimės, o kitoms - pats džiaugsmas nusileido iš dangaus.
- Kažkokia nesąmonė, kodėl būtent į Korėją... - susiraukusi ištarė viena iš merginų, sėdėjusių lėktuve.
- Juk to mes siekėm, Haru! - mirkteldama atsakė kita ir apkabino pati save. - Ach, Korėja, aš ateinu.
Haru nusisuko į lėktuvo langelį ir tik burbtelėjo kažką sau panosėj. Ji aiškiai nebuvo labai patenkinta esama situacija. Nors nepanašu, kad kitoms merginoms tai rūpėjo. Kiekviena iš jų buvo savitam laimės pasaulėly. Iš už kėdžių eilės išniro dar vienos merginos galva.
- Kelionė užtruks gan ilgai, pasiruoškit. - išsišiepdama tarė ji. - Tabe, gana čia drebint sėdynę, geriau numigtum ir Korėją pasitiktum žvaliom akim.
Laimės perpildyta Tabė pagaliau šiek tiek aprimo ir užsimerkusi giliai įkvėpė.
- Jau užuodžiu nuotykius. - šypteldama tarė. - Be to, Lora, kodėl tu ten už mūsų, jeigu šalia manęs laisva kėdė?
- Baik tu, dar užsikrėsiu tavo laime. - sukikeno Lora, bet vėliau vis tiek įsitaisė šalia Tabės.
Kitos dvi merginos, apart Haru, Loros ir Tabės, jau seniai snaudė savo kėdėse. Nieko keisto, juk vėlokai buvo paprašytos atskristi į Korėją išbandyti savo galimybių. Ir per daug negalvodamos, jau sėdėjo lėktuve.
- Emės veidelis tiesiog prašyte prašosi išpaišomas. - sukikeno Tabė, traukdama markerį iš kuprinės.
- Ji tave nukoš nuo žemės paviršiaus, kai pabus ir pamatys save veidrodyje. - ramiu balsu ištarė Haru.
- Tuomet vienintelė išeitis yra... Neleisti jai pažiūrėti į veidrodį... - iškart sugalvojo kvailelė.
- Turėtų būt smagu, išpaišyk Naruto brūkšnius ant skruostų! - savo palaikymą išreiškė Lora.
Pro Haru lūpas išsprūdo tik atodūsis, bet jis nereiškė, kad ji pasiduoda. Mergina greitai pačiupo iš Tabės markerį ir greitu judesiu brūkštelėjo juo Tabei per skruostą.
- Oho, šalia mūsų sėdi rožinė pantera. - sukikeno iš savo greito meno kūrinio Haru ir įmetė markerį atgal į kuprinę. Lorą užvaldė nenumaldomas juokas, nes Tabė lyg tyčia buvo užsimetusi rožinį džemperį, kad nesušaltų. Mūsų naujoji rožinė pantera raukėsi dar kelias valandas, vis bandydama nusitrinti žymes nuo veido, bet taip tik tiek įtrynė veidą, kad jis paraudo. Dabar ji tikrai atrodė kaip rožinė pantera, kas privertė Haru ir Lorą juoktis susiėmus už pilvų.
Galiausiai Tabė, pasiknisusi kažkurios merginos kuprinėje, rado kosmetinę ir jai pavyko nusivalyti markerio žymes.
- Juk negalėsiu šitokiu veidu pasitikti Taemino! - toliau raukėsi ji.
- Niekas net nesakė, kad tu jį pamatysi. - atkirto Haru.
- Ot ir pamatysiu. Ir ne tik. Šis skrydis man yra tarsi šansas. Išnaudoti savo galimybes. - sukryžiavo rankas Tabė. - Aš jums dar parodysiu, pamatysit, kad ne tik sutiksiu jį, bet ir nuveiksiu daug daugiau.
- Laukiu nesulaukiu. - pašaipiai tarė Haru ir nusisuko nuo jos.
- Jo, man irgi įdomu, kas bus. - pridūrė Lora ir nusprendė numigti.
Greitai jau visos penkios merginos snaudė, tarsi pasaulyje daugiau niekas kitas neegzistuotų.
Ir taip lėktuvas pasiekė Korėjos oro uostą. Prieš pat nusileidimą pabudo mergina, kurios veidą Tabė norėjo išpaišyti, ir pasirąžė. Vėliau pajudino šalia savęs sėdinčią panelę. Toji tuoj pat atsimerkė.
- Jau rytas? - paklausė ji.
- Taip, mieloji Dara, mes jau beveik atvykome. - šyptelėdama tarė mergina.
- Ak, mieloji Eme, ačiū už informaciją. - sarkastiškai jai atsakė Dara. - Pabudinkim kitas.
Tuomet ji švelniai pajudino Haru petį, o vėliau bakstelėjo Lorai į nosį. Emė čiupo Tabės skruostus ir ėmė taip juos tempti į skirtingas puses, jog greitai Tabė sėdėjo plačiai atmerktom akim, pilnai atsibudus ir įraudusiais skruostais, bei vėl susiraukus. Tik neilgam. Vos lėktuvas pasiekė žemę ir žmonės ėmė ruoštis išlipti, Tabė griebė savo kuprinaitę ir pirmoji išskuodė laukan.
- Tabe, kvanka tu, palauk! - ėmė šaukti Dara. - Po to mes tavęs neieškosim, jeigu pasimesi!
Bet jos pastangos sustabdyti padūkėlę buvo bergždžios. Likusios keturios merginos atsiduso ir išslinko iš lėktuvo. Kaip netikėta, Haru kaip tikra detektyvė užtiko Tabę prie stendų oro uoste. O stenduose puikavosi ne kas kitas, kaip Taeminas.
- Gana seiliotis, nuo lietaus ir taip visur šlapia. - subarė ją Haru, bet nepanašu, kad Tabė ją girdėjo. Todėl Haru greitai atrado kitą būdą grąžint ją į realybę - smūgiu per galvą. Lora, Emė ir Dara ėmė kikenti, kai Tabė susirietė po stendu, o Haru vis dar piktokai žvelgė į ją.
- Pati taip darytum, jeigu čia būtų Muse plakatas. - burbėjo rožinė pantera.
Lora pritardama linktelėjo ir vėl sukikeno, o Dara jau ėmė neramiai trypčioti:
- Na, tai kur tas prodiuseris, kuris žadėjo mus pasiimti iš oro uosto...
- Aš nesuprantu, kur tu skubi. Grožėkis oro uostu. - ramiai tarė Emė.
- Aha, tik tau ir kalbėt. Baigi sulankstyt žemėlapį iš laimės, kad esi čia. - atšovė jai Dara.
Emė tik primerkė akis ir parodė jai liežuvį, bet Dara to nepastebėjo.
Po keliolikos minučių prie jų priėjo kostiumuotas vyriškas ir pasiteiravo ar jos yra „Blackout“ grupė. Tabė greitai šoktelėjo ant kojų ir linktelėjo. Vyriškis nusišypsojo.
- Aš esu Lee Soo Man. SM Entertainment įkūrėjas.
Dara žioptelėjo.
- Pats įkūrėjas?! - nusistebėjo Tabė.
- Na, taip… Bet ne tai svarbu. - tęsė jis. - Girdėjau, jog jūsų šalyje beveik niekas nepripažino jūsų talento apart keleto draugų, ar tai tiesa?
Visos merginos vienu metu linktelėjo.
- Turiu jums klausimą. Kodėl norite išpopuliarėti, šokti, dainuoti? - toliau klausinėjo Soo Man.
Panelių grupė susimąstė, bet Tabė greitai sugalvojo atsakymą.
- Todėl, kad visos turim svajonę. Ir tikim, kad galim ją pasiekti. Nenorime pasiduoti. - svajingai ištarė ji.
- Todėl, kad norime pasiekti daugiau, nei pasiekia paprasti žemės žmogeliukai. - pridūrė Emė.
- Todėl, kad mums atsibodo gyventi ta pačia diena, norisi nuotykių. - tarė Lora.
- O tie nuotykiai greičiausiai laukia būtent čia. - kiek kitokiu balsu pasakė Haru.
- Todėl mes esame čia ir esame pasiruošusios siekti daugiau, nei pasiekėm iki šiol. - užbaigė Dara.
Vyriškis tikrai buvo sudomintas merginų kalbos. Paprastai būsimos žvaigždės galvoja tik apie išpopuliarėjimą, kad jų vardą ir sugebėjimus žinotų visas pasaulis. Nors merginos savo žodžiais labai nuo tų žvaigždžių nesiskyrė, jis jautė, jog jos gali daug daugiau, nei iki šiol parodė. Ir Soo Man norėjo pamatyti į ką pavirs šios dar blankios žvaigždelės, tad jis per daug negalvodamas atsakė joms:
- Lauke mūsų laukia mašina, keliaujame į mūsų būstinę. Privalau jus aprodyti visiems.
Merginų veiduose greitai sušvito šypsenos ir jos viešai reiškė savo džiaugsmą, tai apsikabindamos, tai pastrikinėdamos į viršų.
- Na, panašu, kad šįkart neteks nusivilti, - pagalvojo SM Entertainment įkūrėjas. - turim tikrų žvaigždelių būrį vienoje vietoje.

Nuostabu

Huhuhuh, nuostabus darbas, super ff, nuotykiaaaaai, tu jos jauti? Aš irgi
Tabe, mes tai pavarom~~~

o man visai patiktų, jeigu būčiau išpaišyta :DDDDD
man patiko~

žiauriai patiko, dar vienas žmogutis kuris moka rašyti ff.nuostabu ff, sudominai. yeaaah, laukiu begalo tęsinio.

Cold heart~
va čia jau kažkas panašaus į tikrąją mane xDDDD
tęsk, Tabe~

- Ir tu manai, kad šitos merginos kažko vertos?! - gan atšiauriai išrėžė vienas vyrukas, bet Lee Soo Man net neketino pasiduoti.
- Taip, manau. Jaučiu, kad jos turi neatskleistą talentą.
- Na, o man jos panašesnės į gatvės kekšes! - atšovė pirmasis.
Kadangi Tabė stovėjo arčiausiai jo uždaryto kabineto durų, ji puikiai viską girdėjo. Po tokių žodžių, jai teliko dūsauti ir tikėtis, kad pabaiga neateis taip greitai ir netikėtai, kaip atėjo pradžia.
- Kas ten vyksta? - paklausė Dara, bet atsakymo nesulaukė.
Tabė tyliai stovėjo prie durų, lyg su užsiūta burna. Tad po kiek laiko prabilo Haru, kuri stovėjo visai šalia jos.
- Manau, mes neturim šansų.
- Bet juk tas Lee, ar kaip jį ten, ką tik sakė, kad esam gabios! - gailiu balseliu suniurnėjo Lora.
Tabė atsiduso, o kitos merginos pažvelgė į ją.
- Ne tame esmė, kad jis mus pripažino. Čia dar tik pradžia. Tai, kad mus pripažino vienas, nereiškia, kad pripažins visi.
- O mums ir nereikia, kad visi mus pripažintų. Juk visąlaik atsiranda tokių, kurie nemėgsta vienos ar kitos populiarios grupės. - ramiai atsakė Haru.
- Na žinai, apie fanus aš nekalbu. Juk už šių durų stovi mūsų... - kalbėdama Tabė šiek tiek sudvejojo. - ...naujoji šeima, tad kažkaip norėtųsi, kad visi mus pripažintų. Juk nemalonu, kai šeima tavęs nepalaiko. Aš žinau, nes iš saviškių nesulaukdavau nė lašo palaikymo.
Dara susiraukė, priėjusi prie Tabės, ją apglėbė ir ėmė myluoti, guosti. Visos kitos giliai apie kažką mąstė. Buvo aišku matyti, jog jos visos dvejojo, ar vis dar gali kažko šitaip pasiekti. Jų mintys buvo susipainiojusios, o gal net pasiklydusios. Vis dėlto laimę atrasti nėra taip lengva.
Po valandos tylėjimo ir neramumo, iš kabineto išėjo Lee. Jo veidą puošė plati šypsena.
- Aš jiems pagrasinau. - tarė jis. - Pasakiau, jog jeigu jie nepriims jūsų, aš išeisiu. Tuomet jie iškart sutiko leisti jums pasilikti.
Dara ir Tabė iškart apsidžiaugė, Emė plačiai išsišiepė, o Lora prunkštelėjo iš laimės. Tik viena Haru neatrodė labai patenkinta. Nors... Ji niekada ir nebuvo labai patenkinta viskuo, kas čia vyksta. Kaži kas sukasi jos galvelėje.
- Bet turiu jus perspėti, nebus taip lengva, kaip atrodo. - tęsė vyriškis. - Žvaigždžių kelias niekada nebuvo ir nebus lengvas, tikiuosi, jūs tam pasiruošusios.
Tabė iškart žengė žingsnį į priekį.
- Jeigu nebūtumėm tam pasiruošusios, dabar nestovėtumėm čia ir nešnekėtumėm su jumis.
- Geras atsakymas. - šyptelėjo Lee.
Lora kumštelėjo Tabę.
- Kai reikia, tu visai neblogai šneki. - mirkteldama tarė ji.
- Todėl, kad kvailiojimus palikau namie. - sušnibždėjo Tabė.
Visi nusijuokė iš Tabės žodžių.
- Gerai, kadangi visos mūsų žvaigždutės gyvena bendrabutyje netoli SM pastato, jūs irgi ten gyvensite. - tarė Soo Man. - Šalia jūsų... Tai yra, jūsų aukšte yra dar du butai, kuriuose taip pat jau įsikūrusios garsenybės.
Dara, Emė ir Tabė nejučia sukruto ir primerkė akis susidomėjusios.
- Kokios? - visos trys vienu metu paklausė ir nusijuokė pačios iš savęs.
Lee kiek apstulbęs nužvelgė visas merginas.
- Merginų grupelės. Nes vienas aukštas skirtas vaikinams, kitas merginoms ir taip toliau.
Dara tuoj pat susiraukė, Lora ėmė kikenti iš jos keistos minos, o Emė susimąstė. Tabė bukai žvelgė į sieną, o tuo metu Haru išvis buvo neįdomūs tokie pašnekesiai. Tai pastebėjusi Tabė iškart paklausė jos:
- Gal tu prastai miegojai ar ką?
- Aš visai nemiegojau. - atrėžė šioji.
- Viskas aišku, kai įsikursim, iškart turėsi eit pamiegoti. - linktelėjo pati sau Tabė, o Haru jau su pasitenkinimu veide nusuko akis į kitą pusę.
Lee visą laiką stebėjo merginas ir su kiekviena minute jos jam atrodė vis įdomesnės. Tuomet jis ėmė svarstyti, kokį menedžerį joms paskirti. Mintyse atmetus visus prasčiausius variantus, liko tik Lee Tae Sun ir Park Dong Min. Bet tuomet Soo Man prisiminė, jog Tae Sun labai nemaloniai elgėsi su savo vadovaujama grupe, tad nusprendė merginoms paskirti Park Dong Min, kuris yra švelniausias iš visų menedžerių. Tik tiek, kad jis šiek tiek tinginys. Bet Lee tikėjo, jog merginų gabumai privers jį pajudėti kartu.
- Sugalvojau. - prabilo jis. - Jūsų menedžeris bus Park Dong Min. Kažin, ar esate apie jį girdėjusios. Nors jis jau senokai atstovauja mūsų kompanijai, mes jam neduodame prižiūrėti jokių grupių, nes jis joms būna per švelnus ir šiaip mėgsta tinginiauti kartu su grupės nariais. Bet manau, jog jūsų svajonės išjudins jį iš vietos. Ką manote?
Lora linktelėjo, o visos kitos jai pritarė.
- Mes nieko prieš. - tarė Tabė.
- Tuomet puiku. Dar šiandien su juo pasišnekėsiu ir jis ateis jūsų aplankyti, bei įvertinti. - šyptelėjo Lee.
- Tiesa, o jis turės gyventi su mumis? - gan nedrąsiai prabilo Dara ir susižvalgė su Eme.
- Paprastai menedžeriai visada būna su savo grupėmis, bet jeigu nenorėsite, jis galės likti savo jaukiame butelyje, kuriame jau yra įsikūręs.
- Mes vėliau su juo tai aptarsime. - užbaigė lyderė Tabė.
- Taip bus geriausia. - pritarė jai Haru, kuri pagaliau atkreipė dėmesį į pokalbį.
- Tuomet gana čia stoviniuoti, eime, parodysiu kur jūsų butas. Jūsų daiktai iš oro uosto bus atgabenti vėliausiai už valandos. - taip taręs, jis pasisuko link ilgo koridoriaus, o merginos nusekė paskui jį.
Belipant laiptais į ketvirtąjį aukštą, kur turėjo būti jų butas, Dara išgirdo pažįstamą balsą. Ji sustojo kaip įbesta ir kiek pamąsčiusi, šovė link penkto aukšto. Bet nespėjo, durys užsivėrė dar prieš jai pasiekiant laiptelį, nuo kurio ji galėtų pamatyti to balso savininką.
- Dara, kas yra? - šūktelėjo Emė.
Visi kiti sustojo prie ketvirtame aukšte esančio buto ir žvelgė į Darą, stovinčią ant laiptelio, ilgesingai žvelgiančią į gelsvas duris.
- Dara? - pakartojo Emė.
Pagaliau išgirdusi, jog ją kviečia, Dara grįžo prie savo komandos narių ir liūdnokai šyptelėjo, tardama:
- Pasivaideno.
Lora paplekšnojo jai per petį, o SM įkūrėjas Lee susimąstė.
- Kažin, ar ji atpažino jo balsą. - pagalvojo.
Bet pakratydamas galvą, greitai išmetė visas kvailas mintis iš galvos ir atrakinęs buto duris, įleido merginas į vidų.
- Nemanau, kad reiktų jums kažką čia aprodyti. Gal pačios sugebėsit? Aš turiu kiek kitokių reikalų, tad nesupykit, bet atsiprašysiu. - nusilenkdamas tarė jis.
- Viskas gerai, mes susitvarkysim ir pačios. - atsakė Tabė.
Lee mestelėjo buto raktą Tabei, ši jau ruošėsi pagauti, bet Haru savo gražiais judesiais išniro prieš Tabę ir pirmoji sugavo raktą. Soo Man nusijuokė iš tokio merginų elgesio, o Tabė prunkštelėjo kaip nepatenkintas arklys.
- Ačiū, Lee Soo Man! - šūktelėjo Lora ir uždarė duris, prieš tai dar kurį laiką stebėdama jį nueinantį.
Vos tik durys užsidarė... Ir prasidėjo.
- LINKSMYBĖS!! - sušuko Tabė ir susiradusi kambarį su lovomis, šoko ant jų.
Deja, lovos buvo kietesnės, nei tikėjosi mergina, tad greitai ji jau verkšleno kampe ir glostė sužeistą koją. Dara kartu su Eme kikeno iš Tabės, Lora apžiūrinėjo visus kambarius, o Haru žvelgė į Tabę. Ji tikrai norėjo vožti galvą į sieną ir pasakyti „Šita kvanka yra mūsų lyderė?“, bet žodžiai taip ir liko mintyse. Lora išėjo į balkoną ir žvilgtelėjo žemyn, tuomet pasisuko į merginas.
- Ei, panos, čia tikrai ketvirtas aukštas?
Visos atsisuko į ją, o vėliau apimtos smalsumo išsekė į balkoną paskui Lorą. Pažiūrėjusios žemyn net atsitraukė nuo turėklų.
- Atrodo, jog esam aukščiau, ar ne? - sukikeno Lora.
- Tai jau jo. - pritarė Dara.
Haru ėmė mėgautis vėjeliu, o Tabė nulėkė patikrinti šaldytuvo. Jame rado sprite skardinių ir paėmė po vieną kiekvienai. Grįžusi išdalino jas visoms, o pati atsidarė saviškę ir žvelgdama žemyn ėmė gurkšnoti gėrimą. Vaizdas, kurį ji pamatė, privertė ją ne tik išpurkšti visą gėrimą lauk, bet ir pamesti skardinę iš rankų.
- T-Ten jis!! - šūktelėjo ji, rodydama pirštu žemyn.
- Kas? - visos merginos iškart pažvelgė ten, kur rodė Tabė.
Keliu ėjo keistokai apsirengęs vaikinas, kurio vienas galvos šonas buvo visiškai išskustas, o likę plaukai bet kaip suvelti.
- Key. - teištarė Tabė ir nusvyravo atgal į kambarį.
Visos kitos susižvalgė ir vienu metu pratrūko:
- SHINee čia?!

yep, u back :DD nors noris kad aną tęstai, bet... awesome nebus per daug :DDD
jaučiasi kad čia ilgai brandintas kūrinukas, intrigėlė ojojoj :DDD
varyyyk.!

Visos merginos sėdėjo ant lovos ir tylėjo. Jos buvo šokiruotos. Kaip čia taip išėjo, jog SHINee yra iš tos pačios kompanijos? Juk tai reiškia darbą su jais... Tai šokiruoja, kai pagalvoji. Svajonė tiesiog žengia koja kojon su tavimi. Širdis praleidžia dūžius. Bijai paliesti savo svajonę, nes manai, jog pritrūks deguonies pačią paskutinę sekundę. Ir tuomet, ji išsprūs. Viskas pasikeis. Visai kaip pūkas besileidžiantis žemyn. Papūtus bent menkiausiam vėjeliui, jis nusileis visai kitoje vietoje. Už kelių metrų, o gal net už tūkstančio kilometrų. Jeigu bandysi jį gaudyti, tik sukelsi tą menką vėjelį, kuris jį nuneš toliau... Kokį kelią rinktis? Ką toliau daryti? Štai tokios mintys dabar sukosi grupės narių galvose. Galiausiai tylą nutraukė Dara.
- Tai mums pasisekė?
Visos kitos toliau tylėjo. Dara suvokė, jog atsakymo nesulauks, tad tik gūžtelėjo pečiais ir atsigėrė savo gėrimo.
Merginas iš keistos būsenos pažadino beldimas į duris. Haru iškart šoktelėjo ant kojų ir nuslinko į koridorių. Atidariusi duris išvydo nesusišukavusį vyruką, kuris jai tuoj pat nusišypsojo ir prisistatė.
- Sveika, aš esu Park Dong Min. Nuo šiol būsiu jūsų menedžeris. Jūs „Blackout“, tiesa?
Haru linktelėjo ir iš už jos išniro Tabė.
- Sveiki. - pasisveikino ji. - Aš Tabė, grupės lyderė.
- Malonu. - nusilenkė vaikinas. - Galiu užeiti?
Haru pasitraukė į šoną, pastumdama ir Tabę į šalį, o Dong Min įėjo vidun. Tuo tarpu kitos merginos susirinko koridoriuje ir kiekviena nusilenkė naujam menedžeriui.
- Tai visų pirma, norėčiau išgirsti, ką gero esate paruošusios ir ką šiaip sugebate. - tarė jis.
- Būtų puiku pasišnekėti prie arbatos puodelio. - paslaugiai atsakė Tabė.
Dong Min linktelėjo ir Dara bei kitos merginos palydėjo jį į svetainę, kol Haru su Tabe darė arbatą.
- Kaip sumanėte sukurti grupę ir užsiimti tokiais dalykais? - pasiteiravo Park.
- Taip ir būna, kai visko prisiklausai ir prisižiūri visokiose svetainėse. Užsimanai pats išbandyti kažką tokio. - tarė Dara, o Emė linktelėdama jai pritarė.
Niekas net nepastebėjo, kaip Lora vėl išsmuko į balkoną stebėti žmonių, išeinančių iš pastato.
- Daug kam taip būna. Kodėl manote, kad būtent jums pasiseks? - toliau klausinėjo vyriškis.
- Mes nemanom, mes tikim. - iškart tarė Emė su plačia šypsena veide.
- Vien pažvelgęs į jas talento neįžiūrėsi, bet kai iš jų lūpų pabyra žodžiai... - pagalvojo Park ir prisimerkė iš malonumo.
Tuo tarpu su arbata grįžo Haru ir Tabė. Abi gan subtiliais judesiais išdėstė arbatos puodelius ant stalo, o pačiam vidury pridėjo sausainių. Jų kvapas atviliojo Lorą atgal į kambarį.
- Vaišinkitės. - tarė lyderė ir įsitaisė savo vietoje. - Taigi, ką norėsite apie mus sužinoti?
Vaikinas nusišypsojo, supratęs, kad Tabė žino, ko jis nori.
- Kaip jums šovė tokia originali idėja grupės pavadinimui? - uždavė pirmąjį klausimą.
- Haru naktimis tiesiog neturi ką veikti. Tai jį pasiūlė tokį pavadinimą, o kitos narės sutiko su juo, taip ir liko. - atsakė Tabė.
Dong Min nusprendė šiek tiek išbandyti lyderę ir užduoti keletą kitokių klausimų.
- Žinote... Man beeinant pas jus... Šalia manęs nusileido sprite skardinė. Gal matėt, kas ją išmetė? - prisimerkdamas tarė.
Haru stengėsi išlaikyti rimtą veidą, o kitos merginos iš paskutiniųjų laikė juoką giliai viduje. Tabę išpylė šaltas prakaitas.
- Na..? - nekantriai paragino merginas Park.
Greitai sugalvojusi išeitį, Haru suskubo gelbėti padėtį.
- Aš vos spėjau patraukti Tabę nuo turėklų, kad iš taip aukštai krentanti skardinė nenusileistų jai ant galvos! - gan įtikinamai išsireiškė ji.
Savaime aišku, menedžeris tikrai patikėjo.
- Na aišku, tokios merginos, kaip jūs, negalėtų taip žiauriai pasielgti. Džiugu, kad Tabė sveika.
Tabė jautė kaip į jos kūną vėl suplūsta deguonis ir vaizdas nustoja lietis. Už tokį darbą galima ir nemažą baudą užsidirbti. O dabar, kai pinigų jos ir taip labai daug neturėjo... Padėtis taptų problematiška. Tabė greitai mirktelėdama Haru padėkojo jai už išgelbėtą kailį, o Haru žvilgsnis aiškiai rodė, jog lyderė lieka jai skolinga.
- Pone Dong Min, ar nemanote, kad nukrypom nuo pagrindinės temos? - su šypsena veide tarė Lora.
- Tikra tiesa, taigi, užduosiu dar keletą klausimų. - pasidavė Park. - Kodėl išrinkote lydere būtent Tabę? O ne vyriausią narę komandoje?
Merginos susižvalgė ir šįkart Dara nusprendė atsakyti.
- Ji tiesiog pasiprašė ir visi sutiko.
- O ar manote, kad ji tinkamai atliks savo pareigą? - neatlyžo menedžeris.
- Jeigu ne... Ji žino, kas jai bus... - nusijuokė Dara. - Be to, mes jai padedame, juk esame komanda.
- Gerai, - šyptelėjo Park. - dabar aišku. Paskutinis klausimas, ką tikitės pasiekti?
- Kvailas klausimas. - akimirksniu atrėžė Tabė. - Ko pasieksim, tas gerai. Aišku, visada yra geriau pasiekti kuo daugiau. Bet mes norim to, kas skirta mums.
Menedžeris nusijuokė. Tokio atsakymo jis aiškiai nesitikėjo.
- Išties, išvaizda jūs niekuo nesiskiriat nuo bet kokių žmonių, kurie nori išpopuliarėti, bet jūsų žodžiai... Parodo po storu kiautu slypintį talentą. Tikiuosi, kad man pavyks pralaužti jūsų kiautą ir parodyti jūsų sužydėjusias sielas.
- Būtų malonu su jumis bendradarbiauti, - ištiesė ranką Lora.
Park keistokai į ją pažiūrėjo, o Tabė nustūmė Loros ranką šalin.
- Čia jie taip nedaro. Užtenka nusilenkti. - tarė.
Lora tik pavartė akis ir nusilenkė, o visi kiti ėmė kikenti iš jos elgesio.
- Visų pirma, norėčiau pakeisti jūsų išvaizdą. Gal turit idėjų, kaip norėtumėt pasikeisti? - tęsė menedžeris.
- Mmm, - susimąstė Tabė. - yra merginų, kurios dar nėra pilnai apsisprendusios. Turime laiko pagalvoti?
- Žinoma. - šyptelėjo vaikinas. - Tik per ilgai neužtrukit.
Merginos linktelėjo. Dara su Eme susižvalgė ir sukikeno. Jos aiškiai jau buvo pilnai apsisprendusios dėl savo stiliaus.
- Aš jau eisiu, o jūs tinkamai pailsėkit. - galiausiai pareiškė Park ir dideliais gurkšniais išgėrė savo arbatą.
Haru jį išlydėjo, o kitas merginos jau ėmė aptarinėti savo drabužius ir šukuosenas.
- Juk dabar jie mus išlaiko, galėsim daryti ką tik panorėsim, panos! - apsidžiaugė Lora.
- Nepersistenk, jeigu jie suvoks, jog jiems neatnešam pelno, bus prasti reikalai... - tarė Tabė ir užsisvajojo.
- Tuomet turim pasistengti ir atnešti daug pelno. - atšovė Dara.
- Aha, lengva tau kalbėti. - nusijuokė Emė. - Išmoktum geriau kokį naują šokį ar sukurtum kokią dainą.
Tabė atsiduso.
- Merginos, pirma pailsėkim, tada galėsim mąstyti kažką rimtesnio, gerai? - tarė ir nusirideno iki sofutės.
Į kambarį grįžo Haru ir atsisėdo šalia Loros. Tuomet kažką jai sušnibždėjo, o Lora prapliupo juoktis. Likusios panos pakėlė galvas ir klausiamai sužiuro į besijuokiančią Lorą.
- Ji sakė, - vis dar kikendama kalbėjo ji. - kad Tabei tiktų apsikirpti taip, kaip Hitleris buvo apsikirpęs.
Haru nutaisė patenkintą šypseną, o kitos, apart Tabės, ėmė juoktis susiėmusios už pilvų.
- Gera idėja! - pagyrė Emė. - Tabei tai būtų super!
Hitlerio stilių greit perimanti mergina susiraukė ir ėmė šaukti ant kitų, bet jos pykčius pradangino dar vienas beldimas į duris. Dara pažiūrėjo į laikrodį.
- Kas galėtų būti taip vėlai? - paklausė.
Visos gūžtelėjo pečiais ir šįkart Lora nubėgo prie durų. Pažiūrėjusi pro skylutę ji keistai susiraukė ir burbtelėjo:
- Kažkokie keistuoliai už durų... - ir tuomet durys atsidarė.

Juodi drabužiai, tamsūs akiniai ir piktoki veidai. Štai tokie žmonės dabar stovėjo prieš Lorą.
- Kas jūs tokie? - sutrikusi paklausė ji.
Visai netikėtai iš už vaikinų nugarų pasirodė SM įkūrėjas ir plačiai nusišypsodamas tarė:
- Ak, atleiskit už sutrukdymą, čia jūsų asmens sargybiniai, jeigu tokių prireiktų.
Lora išpūtė akis, o tuo metu visos kitos merginos subėgo į koridorių pažiūrėti kas vyksta. Vos pamačiusios juodai apsirengusius vyrus, jos visos vienu metu žagtelėjo.
- Kas čia vyksta? - paklausė Dara.
Į jos klausimą atsakė Lora.
- Panašu, kad tai mūsų asmens sargybiniai.
Lee Soo Man linktelėdamas pritarė.
- O taip, aš jų jau prisibijau. - burbtelėjo Tabė žengdama žingsnį atgal.
- Oi ne, ne jums jų reikia bijoti... O jūsų fanams, persekiotojams maniakams ir taip toliau. - ramiai tarė Lee.
Haru gūžtelėjo pečiais.
- Mes tokių nė neturim. - grįždama į kambarį tepasakė.
Įkūrėjas atsiduso su šypsena veide, o merginos sutrikusios susižvalgė.
- Greit turėsit... - sumurmėjo Soo Man ir nusijuokė.
- Bet tai nereiškia, kad reikia mums parūpinti kažkokius kietuolius iš pačios Matricos Trilogijos! - atrėžė Tabė sukryžiuodama rankas ant krūtinės.
Emė ėmė garsiai juoktis ir kumščiuoti lyderę, kol ši klausiamai pažiūrėjo į Emę.
- Aš ką tik pagalvojau tą patį! - vis dar besijuokdama tarė ji.
Tuomet sukikeno ir Tabė, o visi kiti nieko nesupratę ėmė jas ignoruoti.
- Taigi, paliksiu jums racijas, kuriomis galėsite išsikviesti savo asmens sargybinius kada tik panorėsit. Jie visada bus šalia, bet stengsis per daug nesimaišyti jūsų akyse. - tarė Lee.
Merginos linktelėjo ir kiekviena paėmė po raciją. Tabė greitai sureagavo ir pamatė raciją su rožine juostele per šoną, tad nugriebė būtent ją.
- Ak, taip. Būtent ta racija ir buvo lyderei. - linktelėjo įkūrėjas. - Ja galėsi susisiekti ne tik su asmens sargybiniais, bet ir su manim, bei savo menedžeriu.
- Aš tiesiog mėgstu rožinę spalvą... - gūžtelėjo Tabė. - Be to, argi racijos sieks taip toli, jeigu būsim skirtinguose pastatuose ir taip toliau?
- Geras klausimas! - iškėlė nykštį Lee Soo Man. - Iš tiesų, tai šios racijos pagamintos specialiai, kad galėtumėm pasiekti jus visur. Na, aišku, visur... Tai Korėjoj. Bent jau tam pačiam mieste.
Lora nustebusi apžiūrėjo savo galingąją raciją ir spustelėjo mygtuką. Vienas iš sargybinių išsitraukė savo raciją ir pridėjęs ją prie burnos storu vyrišku balsu ištarė „taip?“.
Dara krūptelėjo nuo jo balso tembro. O Emė iškart pamanė, kaip bus smagu ateityje. Kiek pagalvojusi, Lora pridėjo savo raciją prie burnos ir šypteldama pasakė:
- „You‘re empty.“
Vyriškis išsišiepė ir iškart atrėžė jai:
- „So are you.“ - ir abu prapliupo juoktis.
Aišku, niekas kitas nesuprato minties, bet tai buvo kelios eilutės iš Matricos. Kol visi stovėjo bandydami suvokti kas vyksta, Lora ir vyriškis juokėsi kaip du geriausi draugai. Pagaliau Tabė pagavo kampą ir šiek tiek pamąsčiusi bandė prisidėti prie besijuokiančios porelės.
- „Never send a human to do machine‘s job!“ - patenkinta savim ištarė ji.
Lora su vyriškiu nustojo juoktis ir visi atsisuko į Tabę, tylėdami. Po kokios minutės tylos visi vėl ėmė juoktis. Tik šįkart, iš Tabės kvailumo.
- Tabe, tu tai pastoviai nusišneki. - toliau kikeno Dara.
Lyderė sutrikusi žiūrėjo tai į vieną, tai į kitą draugę, bet taip ir nesuprato, kodėl visi iš jos juokiasi.
- Gerai, gana juokų. - liovėsi Lee. - Matau, jog jūs visos labai pavargusios. Kadangi jau atidaviau jums racijas ir parodžiau asmens sargybinius... Nebėra ko dar parodyti. Geriau eikit pailsėti.
Visos merginos linktelėjo ir nusilenkė įkūrėjui, padėkodamos. Lee joms tiesiog nusišypsojo ir išėjo savais keliais su vyrukais iš Matricos. Kai bute viskas aprimo, Lora pasisuko į drauges ir spinduliuojančiu veidu išsireiškė:
- Man rodos, aš įsimylėjau.
Dara ir Emė ėmė kikenti be perstojo, o Tabė tik pakėlė antakį, žiopteldama:
- Ką?
Emė pliaukštelėjo lyderei per petį.
- Juk tai akivaizdu! - šūktelėjo ji.
Ir tuomet Tabė susiprotėjo. Greitai jau visos merginos juokėsi susiėmusios už pilvų, o Lora raukėsi, kad jos šitaip šaiposi iš jos. Staiga kambario durys trankiai atsidarė ir tarpdury stovėjo nepatenkinta Haru. Kikenimas iškart dingo.
- EISIT JŪS MIEGOT PAGALIAU, AR NE?! - piktai sušuko ji ir vožė duris taip, kad jos vos nenušoko nuo vyrių.
Dara ir Emė susižvalgė, tada tyliai nutipeno į svetainę, o Tabė su Lora liko rymoti prie durų.
- Noriu arbatos. - burbtelėjo lyderė.
Lora linktelėdama jai pritarė ir abi nuėjo į virtuvę. Bedarydamos arbatą ėmė kalbėtis.
- Kaip manai, nuo ko viskas prasidės? - paklausė Lora.
- Dar nieko nežinau, bet manau, kad viskas jau prasidėjo. - atsakė jai Tabė ir pripylė vandens į virdulį.
- Tavo tiesa. O dabar belieka tikėtis, kad viskas tęsis taip pat gerai kaip ir prasidėjo.
- O ne, neprimink to pokalbio, kurį nugirdau prie šefuko kabineto. - susigūžė lyderė.
- Ką girdėjai? - pasidomėjo Lora.
- Na, šefukas sakė, kad mes nieko vertos. Bet aš taip nemanau. Ir šiaip esam labai skolingos Lee, nes jis mus visąlaik gynė ir tik per jį mes esame čia.
- Tas įkūrėjas tikrai nuostabus žmogus, o dar tie vyriškiai iš Matricos...
- Kodėl nusprendei, kad jie iš Matricos?
- Nes tu taip pasakei, - nusijuokė Lora.
Tabė tik gūžtelėjo pečiais ir pastatė arbatos puodelius ant stalo. Kita mergina pasiėmė savo puodelį ir gurkštelėjo arbatos.
- Mm, mažai cukraus. - burbtelėjo.
- Tau šian cukraus ir taip per daug. - nusijuokė Tabė.
- Ką turi omeny? - klausiamai pakėlė antakį Lora.
Lyderė tik numojo ranka, duodama ženklą, kad Lora turės susivokti pati. Šioji susiraukė, o Tabė ėmė kikenti.
Tylėdamos jos pabaigė gerti arbatą ir nuėjo į savo lovas. Visos kitos, išskyrus Emę, jau miegojo. Lora greitai nulūžo ir nugrimzdo į savo malonius sapnus apie vyriškį iš Matricos, o Tabė negalėjo užmigti, tad ėmė burbėti Emei, kuri dar naršė savo telefone.
- Noriu sutikti Taeminą. Jau matėm Key... - liūdnokai pradėjo ji.
Emė tik linktelėjo, parodydama, kad viena ausimi klauso jos, o Tabė tęsė savo svajojimą ir taip toliau.
- Kai jį sutiksiu, ta diena bus šauniausia mano gyvenime. Tiek kartų prieš miegą svajojau apie susitikimą su juo ir dabar... Viskas taip arti. Tereikia dar šiek tiek pasistengti. Galbūt net pasieksiu daugiau, nei tikiuosi. Ak~ Aš tokia laiminga dabar, kai žinau, jog iki tikslo vos keli metrai. - pasisukusi į Emę ji pastebėjo, jog toji jau snaudžia, tad susiraukė ir burbtelėjo. - Galėjai bent išklausyti iki galo.
Ir būtent tą akimirką kažkas trenkėsi į Tabės galvą. Apsižvalgiusi ji pamatė pliušinį žaislą gulintį prie jos ir tamsią Haru figūrą kambario gale. Lyderė galėjo prisiekti, jog nors Haru buvo be lęšių, jos akys žybėjo ryškia raudona pykčio spalva. Tabė virptelėjo ir greitai pasislėpė po antklode, tyliai atsiprašinėdama. Taip ir baigėsi merginų diena. Ir praėjo naktis. Atėjo rytas. Vėl beldimas į duris? Kas šįkart? Emė tingiai išslinko iš lovos, kadangi visi kiti dar daugmaž snaudė ir atidariusi duris priešais save išvydo pažįstamą veidą. O taip, ji puikiai atpažino šitą dainininkę. Juk „Hurricane Venus“ dabar tokia populiari daina. O be to, ji turi daug nuotraukų būtent su šia panele ir jos mylimu... Minho.

Dar dar dar nebežinau ką rašyt tai dar dar dar xD

- BoA. - pro dantis iškošė Emė.
Niekas nė nežino, kaip ji nemėgsta šios dainininkės. Kiekvieną kartą pamačius ją scenoje Emę tarsi nupurtydavo elektra. Ne todėl, kad ji geriau dainavo ar šokdavo tobuliau nei kas nors kitas. Visai ne dėl to. Priežastis buvo labiau... Juokinga. Viskas prasidėjo nuo vienintelės nuotraukos. BoA persirengimo kambaryje. Ten ji buvo ne viena. Ir tas žmogus, kuris nuotraukoje stovėjo šalia jos, Emei buvo išties brangus. O ta mergšė glaustėsi prie jo kaip naktinis drugelis prie žibinto. Nors, kam tie gražūs apibūdinimai. Kaip kekšė prie savo vienos nakties aukos. Po tos akimirkos, kai išvydo tą nuotrauką... Emė iš visos širdies ėmė nekęsti tos dainininkės. O štai, būtent ji dabar stovi prieš ją ir kvailai šypsosi. Emė pajautė, kaip ją šiek tiek supykino.
- O, tai tu mane žinai? - dar plačiau šyptelėjo BoA.
- Daugmaž. - burbtelėjo Emė. - Ko reikia?
Mergina susiraukė.
- Ak, nesielk taip šaltai. Aš atėjau su jumis susipažinti, kadangi esam kaimynės.
Grupės jaunėlė Emė tik atsiduso ir nieko nepratarė, tad pražioti burną nusprendė BoA.
- Aš Kwon BoA. Gali vadinti mane tiesiog BoA.
Šitoks draugiškas kekšytės elgesys jau ėmė įgrįsti Emei, bet ji jokiu būdu negalėjo to parodyti, nes visos „Blackout“ pastangos tuomet nueitų veltui. Jaunėlė toliau tylėjo, o BoA varė savo monologu.
- Žinojai, jog mano sceninio vardo trys raidės reiškia „Beat of Angel“? Gal esat laisvos šiandien, pakviesčiau papietauti restorane?
Merginos žodžiai pažadino Emę iš tylios būsenos.
- Pietauti? - žioptelėjo ji.
- Na taip... - pakreipdama galvą į šoną atsakė BoA. - Jau beveik pietūs.
Jaunėlė iškėlė pirštą, duodama svečiui ženklą palaukti, o pati išlėkė atgal į miegamąjį. Griebusi savo telefoną pamatė, jog jau tikrai beveik pietūs ir sušuko:
- EINA SAU! Nu mes ir ilgai miegojom!
Nuo jos klyksmo pabudo Dara ir Tabė. Abi susižvalgė ir atsisėdo lovose. Dara dar tingiai žiovavo, o lyderė jau glostėsi savo keistai stovinčius plaukus. Prisiminusi svečią prie durų, Emė išdūmė iš kambario. Grįžusi prie merginos, tarė:
- Na, nežinau ar šiandien pavyks ką nors tokio nuveikti. Mes naujokės, tai turim nemažai darbo. - galima sakyti, jog ji beveik nemelavo. Beveik.
BoA tik gūžtelėjo pečiais ir grįžo į savo butą, o tuo tarpu Emė su atodūsiu užtrenkė duris ir sumurmėjo sau:
- Score! Kekšės atsikratyta!
Būtent tą sekundę iš kambario išlindo Loros galva.
- Kokia ten kekšė? - pasidomėjo ji.
Jaunėlė šoktelėjo vietoje išgąsdinta staigaus Loros pasirodymo ir apsižvalgė, ieškodama atsakymo.
- Kažkokia keista moteris prašė paskolinti tualetinio popieriaus. - greitai sumalė Emė.
- Davei? - pasmalsavo kita mergina.
- Tai aišku, kad ne. Dar ko.
Tuomet iš už Loros išlindo Tabė.
- Kodėl taip žiauriai? Gal moteriškei jo labai reikėjo... Be to, turim išmokti būti geros ir paslaugios visiems. - tarė ji.
Lora pritardama linktelėjo, o Emė susiraukė.
- Kad jūs bent žinotumėt, kokia moteriškė stovėjo už mūsų buto durų... - burbtelėjo ji ir užsirakino vonioj.
Iš tiesų, ji visai neketino meluoti savo grupės narėms. Tiesiog nenorėjo, kad jos taip greitai išsiaiškintų visą tiesą apie ją. Juk ji jau ir taip ilgai ją slėpė. Nuslėpti tai dar kelis metus... Neatrodė taip sunku.
Likusios už durų, Tabė ir Lora susižvalgė ir grįžo atgal į miegamąjį žadinti kitų merginų.
Greitai visos jau pakankamai žvalios sėdėjo prie pietų stalo.
- Kiek valandų? - tingiai paklausė Lora.
- Lygiai 15.00 - atsakė Haru ir gurkštelėjo savo arbatos.
- Mes rimtai taip ilgai miegojom? - nusižiovavo Dara.
- O tu pagalvok, kada vakar nuėjom miegot. - burbtelėjo Tabė ir pajautė per nugarą bėgiojantį šiurpuliuką.
- Ir kas dėl visko kaltas..? - pakeldama antakį ramiai tarė Haru.
Tabė nutylėjo, tik susiraukė ir padėjo galvą ant stalo.
- Noriu dar pamiegoti... - pagaliau prasižiojo Emė.
Visos pasisuko į ją. Ji išties atrodė taip, lyg visą naktį būtų nemiegojus.
- Kas nutiko, Eme? - apkabindama ją per pečius paklausė Dara. Kitos merginos susirūpinusios tyliai žvelgė į ją.
- Geriau jau jos nežinotų. - mintyse pagalvojo jaunėlė ir nusuko galvą į lango pusę. - Palaiminti tie, kurie nežino.
Matydamos Emės veidą grupės narės susivokė, kad toliau klausinėti būtų beviltiška, nes ji visai nesiruošė ką nors atskleisti. Ir tiek to, jeigu nenori dabar, galbūt užsimanys vėliau. Tokia jau ji yra. Niekada nieko nesako iš pradžių ir viską kaupia savyje, o vėliau išsilieja ir dar su kaupu. Bet būtent tokią Emę „Blackout“ ir myli. Būtent tokia Emė yra „Blackout“ dalis.
Po ilgos tylos, pabaigusi savo arbatą, prabilo Tabė:
- Ką gi, visos susigalvojot sau naujus stilius?
- Aš pradėsiu. - prabilo Haru. - Noriu tamsiai raudonų kirpčiukų priekyje ir visko gale visiškai juodo. Plaukai lieka tokie pat trumpi, kaip ir buvo. Dėl rūbų dar pagalvosiu.
Tabė pritariamai linktelėjo.
- Turėtų labai gerai atrodyt. - tarė ji. - Aš galvojau dėl savo šukuosenos ir sumąsčiau, kad noriu visiškai nusiperoksidint plaukus ir laikyt juos šitokius trumpus. Ką manot?
- Puiki idėja! - šūktelėjo Dara. - Aš tai net nežinau... Norėčiau gal tik išsikarpyti savo plaukus ir pašviesint kai kurias sruogas. Man to pakaktų.
- Gerai, tada aš... - prisidėjo Lora. - Gal reiktų išsiskusti plaukus?
Merginos pažiūrėjo į ją kaip į kvailę, tad ji greit pasitaisė:
- Juokauju, juokauju. Tuomet aš, kad išsiskirčiau, nusidažysiu plaukus visiškai raudonai. Tokia kraujo raudonumo spalva.
- O kaip ilgis? - pasiteiravo Tabė.
- Liks toks trumpas.
- Gerai, tada. - šyptelėjo lyderė. - O tu, Eme?
- Tetris! - jaunėlė net šoktelėjo ant kėdės.
- Kas? - žioptelėjo Tabė.
- Išsikarpysiu plaukus taip, kad atrodys kaip tetris. - šyptelėjo Emė. - Mačiau, kad vienas vaikinukas labai gerai taip atrodė...
Tabė pratrūko juokais.
- Neužuodžiu nė lašo originalumo. - kikendama tarė.
- Nu gerai, tada... - nusileido Emė, o visos kitos klausėsi ištempusios ausis. - Tiesiog visada pasistatysiu plaukus taip, kaip būdavo pas vieną tokį katiną iš „Pandora Hearts“. Kartais pasidarysiu taip, kad atrodytų lyg turėčiau katės ausis.
Visos merginos vienu metu linktelėjo.
- Šitas tau idealiai tiktų. - prabilo Haru.
- Tai visos jau apsisprendėm, ko laukiam, greičiau lekiam į kirpyklą! - paragino visas Tabė ir šoktelėjo nuo savo kėdės, bet ją pagavo Lora.
- O kas suplaus indus..? - keistai šypteldama tarė Dara.
Haru su savim patenkinta šypsena veide padėjo puodelį ant stalo ir atsistodama tarė:
- Kadangi vakar Tabė nedavė visiems miegoti ir šiaip daug triukšmavo... Tuomet ji ir suplaus visus indus, kol mes persirengsim.
Ir taip grupės narės kikendamos paliko virtuvę... Su neplautais indais ir verkšlenančia Tabe.
- Aš joms dar atkeršysiu. - atkirto ji ir pradėjo rinkti indus nuo stalo.
Staiga pastebėjo ant Emės kėdės kažkokį popierėlį.
- Kas čia dabar? - nustebo lyderė ir paėmė šiukšlytę į rankas.
Atsargiai pirštų galiukais išvyniojusi mažą popieriuką ir perskaičiusi jo turinį, net žagtelėjo.
- Kodėl ir už ką..? - nervingai apsižvalgė.

Emė jau BoA nužudyt nori xDDDDDD
Lololol, žaviuosi Lora, ji labai panaši į mane xDDDDDDDDDDDDDD
Ir šiaip tiek juoko čia, "You're empty" Kaip aš galėjau įsimylėt savo asmens sargybinį, nebent tas buvo grožio kaip koks Leeteukas
Davai Tabė, varyk tęsinį ; DDDDDDDDDDDDDDDDD

Pasaulio pabaiga! Dar vienas kūrinys prieš mano akis ir jis... jis... Tikras šedevras! Nors visi ff nuostabūs. Geras pritrūkau žodžių jiems visiems apibūdinti... Žodžiu jūs esmę pagavot. ;DD

skaičiau ir tiesiog miriau iš juoko xDDD
good, Tabe, rašai tiesiog good~ :)
laukiu tęsinio! :p

- Eme!! - šūktelėjo Tabė ir padėjo popierėlį ant stalo.
Šioji tuoj pat pasirodė tarpdury. Už jos išniro dar kelios galvos.
- Noriu pasikalbėti su Eme, akis į akį. - rimtai tarė lyderė ir parodė į laisvą kėdę šalia jos.
Visos narės susižvalgė ir abejodamos paliko Emę dviese su Tabe. Jaunėlė nedrąsiai atsisėdo ant kėdės ir klausiamai pažvelgė į lyderę.
- Kas čia? - prabilo Tabė, rodydama popierėlį su užrašu „Visą gyvenimą nekęsiu BoA. Kad ji padvėstų.“
Emė aiktelėjo, ji buvo įsitikinusi, kad šitą popierėlį sudegino... Tad kaip jis atsidūrė pas Tabę... Tą, nuo kurios jai klius labiausiai sužinojus šią paslaptį.
- Gal paaiškinsi, kas vyksta? - kilstelėjo antakį lyderė. - Ir aš esu įsitikinusi, kad rytinis svečias tikrai nebuvo tik kažkokia kekšė, kuriai reikėjo tualetinio popieriaus, kadangi girdėjau tave tariant jos vardą. Iš pradžių maniau, kad man pasigirdo arba tu šiaip netyčia jį ištarei... Bet dabar viskas aišku.
Jaunėlė kaltai nuleido galvą, bet kalbėti dar nedrįso. Tabė kiek pagalvojo ir paplekšnojo Emei per petį.
- Nekaltinu tavęs. Pati taip reaguočiau, jeigu prie mano mėgstamo žmogaus trintųsi kažkokia neaiški mergina. - šyptelėdama tarė.
Emė staigiai pakėlė akis į Tabę, aiškiai nustebusi.
- ...ką? - žioptelėjo.
- Sakau, kad daugiau niekam apie tai nepasakysiu ir tai liks mūsų paslaptimi, bet... - su žodeliu „bet“ Emės širdis praleido vieną dūžį. - Turėtum su tuo susitaikyti ir vietoj to, kad tyliai pyktum, geriau pati siektum jo.
- Bet kaip? - išsprūdo jaunėlei ir ši tuoj pat užsidengė burną.
Tabė sukikeno, jos žvilgsnis kiek sušvelnėjo.
- Pagalvok, mes esame pietų Korėjoje, tame pačiame mieste, kaip ir jie. Juolab, pameni kai vakar matėm Key einantį gatve visai šalia mūsų bendrabučio? Įmanoma, kad jie dabar gyvena kažkur šalia. Puiki proga surasti juos ir susipažinti... Bei nuveikti kai ką daugiau. - keistai nusijuokė Tabė ir atsikrenkštė, stengdamasi išlaikyti rimtumą.
Emė susimąstė, o Tabė tik paplekšnojo dar kartą jai per petį ir visiškai į skutelius suplėšiusi tą popieriuką, paliko virtuvėje jaunėlę ir jos paklydusias mintis.
Tabė teisi, Emė viską per daug sureikšmino. Kam pykti užsisklendus kažkur kampe, jeigu galima eiti į atvirą kovą? Jaunėlė pasiryžo, ji taip lengvai nepasiduos. Šyptelėjusi sau, ji subėrė popieriaus skutelius į šiukšliadėžę ir grįžo pas kitas merginas, kurios jau žaidė kortomis.
- Kas pralaimės, turės padaryti ką nors gėdingo! - šūktelėjo Tabė.
- ...proto ribose. - užbaigė Haru ne tik sakinį, bet ir žaidimą.
Žaisti liko tik Dara, Lora ir Tabė. Emė prisėdo šalia ir persimetusi draugišku žvilgsniu su Haru ėmė stebėti žaidimą. Galiausiai žaisti baigė ir Dara, tad greitai tai tapo kova tarp karvės ir viščiuko..?
- Jau žinau, ką turėsi padaryti. - išsišiepė Tabė.
- To neprireiks. - ramiai ištarė Lora ir padėjo paskutinę savo kortą.
Lyderė net žandikaulį pametė, o Lora pašaipiai primerkė akis ir papūtė lūpas.
- Turėsi... - susimąstė Lora.
- Kodėl būtinai turi nuspręsti tu? - susiraukė Tabė, bandydama išsisukti iš padėties.
- Tiesa. Leiskit Emei nuspręsti, nes ji visai nežaidė. - pritarė Haru, visi kiti linktelėjo, tik Loros linktelėjimas nebuvo draugiškas. Ji aiškiai jau buvo kažko prigalvojusi.
- Tuomet... - keistai šyptelėdama prabilo Emė. - Kadangi visai šalia mūsų gyvena BoA ir aš esu įsitikinusi, kad ji turi Minho telefono numerį... Nueik pas ją ir paprašyk jo.
Tabei net žandikaulis atplyšo.
- Tu juk ne rimtai? - kratydama galvą paklausė ji.
- Puiki užduotis Tabei. - tarė Dara ir visos kitos pritarė.
- Nesąmonė, neisiu. - susiraukė lyderė ir sukryžiavo rankas.
- Tu pralaimėjai, tad vykdyk užduotį. - atsiduso Haru.
Tabė piktai spoksojo į visus, bet galiausiai atsistojo.
- Puiku! Jeigu tik to norit! - tuomet griebė savo telefoną ir išėjo.
Likusios merginos ėmė kikenti.
- Manot jai pavyks? - besijuokdama ištarė Lora.
- Tuoj sužinosim. - atsakė Emė ir atsigulė ant kilimėlio prie stalo.
Tuo metu~
- Ir gausiu. Ir atnešiu. Ir parodysiu, kad galiu. - vis dar burbėdama lyderė pasiekė BoA buto duris ir taip nuspaudė skambutį, kad šis net trakštelėjo.
Atsidarė durys. Tarpduryje stovėjo grakšti mergina, vos keliais centimetrais aukštesnė už Tabę ir didelėm mielom akytėm žvelgė į svečią.
- Taip? - ištarė BoA.
- Mmm.... Hmm... Gal galėčiau trumpam užeiti? Norėčiau šiaip susipažinti ir dar kai ko paprašyti. - kaip įmanoma meiliau ištarė Tabė.
Mergina iškart linktelėjo ir pasitraukė į šalį, kad „Blackout“ lyderė galėtų įeiti. Vos įžengusi vidun, Tabė apsižvalgė ir pamatė daugybę plakatų nukabinėtų ant visų sienų. Visuose juose šypsojosi pati šio buto šeimininkė. Tarsi supratusi Tabės mintis, šioji prabilo:
- Man patinka žiūrėti į savo šypseną. Tai mane stumteli į priekį, kai abejoju. Bet yra ir žmonių, kurie man pa—
- Noriu paprašyti labai didelės paslaugos. - nutraukė ją Tabė. - Bet pirma prisistatysiu. Esu Tabė, „Blackout“ grupės lyderė. O tu ta garsioji BoA, ar ne?
Buto savininkė kiek keistokai sumirksėjo, nesuprasdama svečio desperatiškumo ir linktelėjo.
- „Beat of Angel“ - sumurmėjo „Blackout“ lyderė, žiūrėdama į vieną iš BoA plakatų.
- Tiesa. - linktelėjo BoA ir draugiškai padėjo ranką ant Tabės peties. - Iš kur tiek daug žinai apie mane?
- Visas internetas knibžda informacija apie tave. - ramiai atsakė Tabė ir palietė vieną plakatą, kur merginos šypsena nebuvo tokia spindinti, kaip kitur.
BoA pastebėjo „Blackout“ lyderės smalsumą ir suskubo atsakyti:
- Šitas plakatas iš mano debiuto. Tada dar buvau vieniša. Neturėjau daug draugų. Debiutavau viena, o ne su grupe. Beje, mano šokėjai-padėjėjai nebuvo labai draugiški... Dabar jau turiu daug draugų, kurie mane palaiko. Daugiausiai mane palaiko SHINee. Žinai juos, ar ne?
Tabė krūptelėjo vietoj ir pasisuko į BoA.
- Puiku, kad kalba pakrypo prie šitos temos. - tarė lyderė.
Buto savininkė vėl nutaisė nieko nesupratusį veidelį, o Tabės veidas tapo kur kas rimtesnis.
- Man kai ko reikia iš tavęs. - iškeldama telefoną ir plačiai šyptelėdama tarė Tabė.
BoA taip pat iškėlė savo telefoną ir išsišiepė.
- Mano numerio?
- Na, ne tavo, bet jį irgi gali duoti. - sukikeno lyderė ir įdavė BoA savo telefoną. - Man reikia Minho numerio.
BoA iškart surimtėjo.
- Kam? - griežtai paklausė ji.
Kiek pagalvojusi, Tabė nusprendė, kad geriau nieko jai nesakyti apie žaidimą ir tiesiog sukurti gerą priežastį jo numerio gavimui. Užvertusi galvą į viršų ir žvelgdama į lubas, ji prabilo:
- Mūsų menedžeris davė mums patarimą. Norint gerai sutarti su visais kompanijos nariais, būtų gerai turėti jų kontaktus ar šiaip... Todėl atėjau paprašyti tavo numerio ir bent jau jo numerio. Tuomet būsiu pažįstama su viena mergina ir vienu vaikinu iš tos pačios kompanijos.
- Kodėl būtent Minho? - sukryžiuodama rankas ant krūtinės paklausė BoA.
Ir ji būtinai smogė ten, kur Tabė dar nebuvo paruošusi gynybos. Teko veikti greitai.
- Nes jis man patinka. Ir tu man patinki, sesute BoA. - tai buvo didžiulis melas, bet panašu, jog jis suveikė, nes buto savininkė šyptelėjo ir suvedė abu numerius į Tabės telefoną.
„Blackout“ lyderė plačiai šyptelėjo ir nusilenkė padėkodama. BoA paglostė jos galvą. Giliai širdyje Tabė norėjo nukąsti jai ranką, bet išorėje tik dar labiau išsišiepė, vaidindama, kad jai tai patinka. Ji nemėgsta kai ją glosto žmonės, kurių ji nelaiko brangiais. Juolab, kad tikrąją BoA pažįsta dar tik kelias minutes. O gal jau kelioliką.
- Aš jau eisiu, nenoriu per daug įkyrėti. - tarė lyderė ir greitomis apkabinusi BoA išlėkė iš jos buto.
„Blackout“ narės be lyderės sėdėjo kambaryje ant pūkuoto kilimėlio ir gėrė arbatą, laukdamos Tabės. Greitai ji pasirodė tarpduryje, laikydama aukštai iškeltą telefoną rankose, bei plačiai išsišiepusi.
- Pergalė. - žemu balsu ištarė ji ir krestelėjo prie stalo.

Nukasti BoA ranka ;D
Geros mintys, ir juoko šou.
Tęsk.

- Kaip tau pavyko? - išpūtė akis Emė.
Tabė sukikeno ir pasukiojo telefoną rankose.
- Turiu tam talentą. - tarė lyderė, parodydama BoA ir Minho numerius savo telefone.
- Tau tik pasisekė. - nusijuokdama prabilo Haru ir išsitraukė savo telefoną. - Duok ir man.
- Aha, norėtum. - išsišiepdama tarė Tabė. - Kas man už tai?
- Niuksas. - iškišo liežuvį Haru ir lyderės telefonas greitai atsidūrė Haru rankose.
Visos kitos merginos taip pat įsivedė jų numerius į savo telefonus.
- Tai skelk, kaip tau pavyko? - toliau domėjosi Emė.
- Čia gi Tabė, ko daugiau tikėtis? - laiminga ištarė Dara ir staiga jai šovė kita idėja. - Gal ir Jonghyuno numerį man parūpintum?
Tabė tik parodė liežuvį ir atrėžė:
- Pati net Taemino numerio neturiu, ko tu nori iš manęs?
- Tai gauk, tu gi Tabė. - atšovė Lora ir nusijuokė.
- Jo, tikrai. - pritarė visos kitos ir ėmė kikenti.
- Ir gausiu. - ėmė juoktis ir lyderė.
Po kiek laiko merginos ilsėjosi ant kilimėlio ir planavo savo tolimesnę veiklą, kai Tabės telefoną pasiekė žinutė. Lyderė atsisėdo ir perskaitė ją garsiai:
- „Sveikos, merginos. Tikiuosi, jog šiuo metu esat laisvos. Norėčiau jums aprodyti visas sales ir šiaip kambarius, kad nepasiklystumėt ir daugiau sužinotumėt apie mūsų kompaniją, kurioje jūs pradėsite savo karjerą. Taip pat galėsime aptarti daugybę kitokių dalykų. Šiandien 17 valandą lauksiu jūsų kavinėje šalia SM pastato. Ateikit visos, jeigu tik galite. Lee Soo Man.“
- Dabar po keturių kelios minutės. - nusižiovaudama tarė Dara ir persivertė ant kito šono.
- Dar turim laiko susiruošti. - prabilo Haru ir tingiai atsistojo.
Visos kitos pasekė jos pavyzdžiu ir ėmė ruoštis.
Lygiai 17 valandą atsivėrė „Starbucks“ kavinės durys ir pro jas įėjo penkios stilingai apsirengusios merginos. Žemiausia iš jų, lyderė, apsižvalgė po kavinukę ir pamačiusi reikiamą žmogų, sėdintį prie didelio stalo, iškart pasuko link jo.
- Sveiki, Lee. - pasisveikino ji nusilenkdama, o kitos narės tiksliai pakartojo jos judesiuką.
- Sveikos, merginos. - atsakė jis ir pasiūlė joms atsisėsti.
- Malonu jus vėl matyti. - šaltokai tarė Haru.
Nieko nuostabaus, ji buvo sub-lyderė „Blackout“ grupėje, kadangi mėgo vadovauti. Haru ir šiaip buvo valdingas žmogus, kurio kartais net vyresni prisibijodavo, bet su savo draugėmis iš grupės ji nesielgdavo taip žiauriai ir rūsčiai, kaip su kitais.
- Man taip pat malonu. - linktelėjo SM įkūrėjas. - Šiandien stilingai atrodote. Beje, užsakiau jums visos specialios arbatėlės su ryžiais. Tikiuosi mėgstate tokią?
- O taip, net labai. - atsakė Tabė su šypsena veide. - Ir ačiū už komplimentą.
Lee Soo Man sukikeno, o visos kitos merginos šyptelėjo. Jie ėmė kalbėtis apie tai, kaip šiandien praleido naktį, kaip jaučiasi naujame mieste, naujoje šalyje, naujame žemyne.
Padavėja atnešė arbatą ir nusilenkusi nuskubėjo tolyn, prieš tai dar droviai žvilgtelėjusi į Lee.
- Jis tikrai populiarus. - pagalvojo Lora, pastebėjusi padavėjos žvilgsnį.
- Daugmaž sugalvojom, kokių šukuosenų norėtumėm tam, kad išsiskirtumėm ir atrodytumėm geriau, nei atrodom dabar. - tarė lyderė ir pirštais apkabino šiltą puodelį.
- Tuomet nuostabu, dabar pat galėtumėm aplankyti ir kirpyklą, bei jūsų naujuosius stilistus. Jau parūpinom jums pačius geriausius. - mirktelėdamas tarė įkūrėjas.
- Iš kur tokia prabanga būtent mums? - šyptelėjo Tabė.
- Todėl, kad jūs esat nuostabios ir tai sakau aš, „SM Entertainment“ įkūrėjas.
Visos merginos meiliai nusišypsojo vyriškiui ir baigė gerti savo arbatą. Panašu, jog joms visoms teks priprasti prie tokių greitų pokyčių.
Po valandos merginos jau sėdėjo kirpyklos kėdėse ir nervingai žvelgė į veidrodį. Joms buvo labai įdomu, kaip atrodys su naujosiomis savo šukuosenomis.
- Niekas neapsigalvojo? - paklausė Tabė apžvelgdama merginų veidus.
Visos pakratė galvas ir tuomet atėjo penkios kirpėjos. Jos įdėmiai išklausė kokių šukuosenų nori merginos, pasitikslino dėl kai kurių detalių ir netgi patarė kaip reikės prižiūrėti tokius plaukus. Plaukų kirpimas, dažymas ir visa kita baigėsi neįtikėtinai greitai. „Blackout“ atrodė visai kitaip. Visos jos buvo pasikeitusios ir žvalgėsi ne tik į veidrodį, bet ir viena į kitą.
- Tabe, tu atrodai kur kas jaunesnė. - tarė Haru, pasiglostydama savo plaukus.
- O tu atrodai grėsmingesnė. - iškišdama liežuvį atrėžė jai lyderė. - Daros pašviesintos sruogos daro ją panašią į tigrą ar kažką iš tos serijos.
Viena iš kirpėjų nusijuokė.
- Tą ir stengėmės išgauti. - tarė ji, susidėliodama kirpimo žirkles ir visus kitus įrankius.
- Man patinka Emės plaukai. - staiga prabilo Lora, pakratydama savo plaukus. - Atrodo įspūdingai.
- Pritariu. - išsprūdo Darai ir šioji nusuko akis.
Tabė pažiūrėjo į Lorą ir kiek susiraukė, tada pasisuko į Loros kirpėją, kurį žvelgė į „Blackout“ lyderę ir laukė jos žodžių.
- Pastatykit jai skiauterę. - mostelėdama ranka tarė ir užvertė galvą į viršų.
Kirpėja linktelėjo ir iškart ėmėsi darbo, tuo tarpu visos kitos merginos grožėjosi savo naujomis šukuosenomis, o Tabė klausėsi fone grojančios muzikos. Staiga ji net šoktelėjo kėdėj ir pasisuko į Haru.
- Klausyk!! - sušuko.
Haru sutrikusi pakėlė antakį ir įsiklausė. Staiga jos veide nušvito plati šypsena.
- „Cave“! - riktelėjo ji ir ėmė dainuoti kartu su fono muzika.
Tabė nusijuokė ir pritarė jai. Likusios be darbo kirpėjos susižvalgė ir viena iš jų prabilo:
- Muse pas mus gan populiarūs. Jie įkvepia kai kuriuos iš mūsų dainininkų.
- Tikiu. - nustojusi dainuoti tarė Tabė. - Taeminas netgi turi marškinėlius su jų logotipu.
- Pažįstate Taeminą? - paklausė kita kirpėja.
Tabė pakratė galvą.
- Tik žinom jį. Siekiam susipažinti su juo. - atsakė lyderė.
Nejučiom ir Emė ėmė pritarti Haru dainavimui, tad greitai net už kirpyklos kambarėlio ypatingiems svečiams girdėjosi jų dainavimas. Ir jas išgirdo Lee Soo Man, kuris laukė, kol merginos bus visiškai išgražintos.
- Neaišku, kurios iš jų čia dainuoja, bet jos tikrai turi galingus balsus. - pagalvojo jis ir patenkintas prisimerkė.
Pagaliau ant Loros galvos jau stovėjo stilinga skiauterė. Jeigu rimtai, ji buvo šiek tiek panaši į tikrą gaidį, kadangi jos plaukai buvo ryškiai raudoni, bet tuo pačiu... Viskas buvo idealiai gražu.
- Man tai patinka. - tarė Lora ir nedrąsiai palietė savo plaukus, besigrožėdama. - Jėga. Atrodo įspūdingai.
- Išties. - pritarė Dara nusišypsodama.
- Ką gi, eime pasirodyti Lee Soo Man. - išsiviepė Tabė ir atidarė kambarėlio duris, drąsiai žengdama į koridorių.
Visi praeiviai išplėtė akis, pamatę šitaip pribloškiančiai atrodančias penkias merginas. Nepatyrusios kirpėjos aiktelėdavo, vos pamačiusios tokias gražuoles einančias link vieno vyruko, kuris įnirtingai skaitė kažkokį žurnalą.
- Na, ką manot? - sustojusi prieš SM įkūrėją paklausė Tabė.
Kitos merginos atsistojo aplink ją ir išmetė įstabias pozas. Visos atrodė kaip populiariausios pasaulyje žvaigždės. Net negalėjai pasakyti, kad jos dar tik pradeda savo karjerą. Štai šitaip nuostabiai atrodė „Blackout“ vos valandą pabuvusios kambarėlyje su penkiomis gabiomis kirpėjomis. Ir tai buvo tik pradžia... Niekas nežino, kas laukia ateity.
- Atrodot... Tikrai nepakartojamai. - net apakęs bandė sugaudyti žodžius SM įkūrėjas.
Merginos ėmė juoktis, stebėdamos jo reakciją į jų naujas šukuosenas.
- Juk jūs matėt tiek daug nuostabių žmonių ir šukuosenų, kuo mes jus taip sužavėjom? - paklausė Lora.
- Jūs talento turit daugiau, nei įsivaizduot. Negaliu sulaukti, kol galėsiu pamatyti jus šokant ir dainuojant gyvai. Vien nuo minties mano kraujas užverda. - su didžiuliu susidomėjimu paaiškino Lee Soo Man.
Pro šalį einančios kirpėjos ir stilistės kikeno iš tokio SM įkūrėjo elgesio. Ko gero, jis paprastai taip nesielgia. O gal jis tiesiog yra uždaras žmogus... Nors taip ir neatrodo.
- Kas toliau? - paklausė Tabė, apžvelgdama savo drauges.
Šios gūžtelėjo pečiais ir įsmeigė savo žvilgsnius į Soo Man. Vyriškis atsikosėjo ir kiek pagalvojęs prabilo:
- Laikas jus bent daugmaž supažindinti su kitomis šios kompanijos žvaigždutėmis.
- O tai reiškia... - Tabės akys akimirksniu ėmė švytėti.

Na manęs tai su skiautere niekur neišvarytumėt, bet kitiems galbūt ir tinka;D

Visi sužiuro į Tabę, kurios akys atrodė tuoj iškris iš akiduobių iš laimės. „Blackout“ narės suprato, iš kur ta laimė ir ėmė kikenti, o SM įkūrėjas aiškiai nieko nesuprato.
- Kas vyksta? - smalsiai paklausė jis.
- Tabė labai nori su kai kuo susipažinti. - paaiškino Dara ir pati šiek tiek nuraudo.
- Ne ji viena. - kikendama tarė Haru ir kumštelėjo Darai į šoną, o toji dar labiau nuraudo.
- Ir ką gi jos taip norėtų sutikti? - pasidomėjo Lee.
- SHI— - žiojosi Lora, bet greitai buvo nutildyta lyderės.
Lee Soo Man ėmė juoktis.
- Tiek to, nebūtina man juk visko žinoti.
Dara ir Tabė vienu metu atsiduso.
- Pirmiausia aplankysime f(x) grupės persirengimo kambarį, kadangi jis arčiausiai. Ir dar šiandien ryte sutikau jas, tad jos dar neturėtų būti kažkur išėjusios. - pasakė Lee ir ėmė eiti koridoriumi tolyn, „Blackout“ sekė iš paskos ir žvalgėsi aplink.
- SM pastatas su nuosava kirpykla ir ne tik... - sumurmėjo Emė ir švilptelėjo. - Man patinka.
Pagaliau jie pasiekė duris su užrašu f(x) ant jų ir trumpu palinkėjimu žemiau „Because we‘re like family.“ Tabę šie žodžiai kažkodėl prajuokino. Įkūrėjas atidarė duris ir įžengė į pakankamai erdvų kambariuką, kuriame puošėsi keturios merginos.
- Sveikos, panelės. - pasisveikino jis ir nusilenkė.
„Blackout“ padarė tą patį, tada nužvelgė visą kambariuką. Prie jų iškart pribėgo mergina su keistai juokinga šukuosena ir suėmusi Tabės ranką ėmė ją kratyti.
- Aš esu Sulli, juk žinai mane, ar ne? - džiaugsmingai tarė ji.
„Blackout“ lyderė linktelėjo ir apžvelgė visas merginas. Galiausiai susiraukė.
- Čia nėra Amber. - tarė.
Viena iš merginų krustelėjo. Jai nepatiko būti nepastebėtai.
- Ji išėjo mums visoms atnešti gėrimų, nes pralaimėjo kortų žaidimą. - paaiškino Sulli.
- Keista. Paprastai jai sekasi tokiuose dalykuose. - nusijuokė Tabė.
Visos kambarėlyje buvusios merginos sukikeno. Tuomet Lee supažindino „Blackout“ su Viktorija, Luna ir Krystal, kitomis f(x) grupės narėmis. Visi jie smagiai šnekučiavosi, kai staiga suskambo SM įkūrėjo telefonas. Palikęs merginas vienas, jis išėjo į koridorių atsiliepti. Kaip tik tuo metu į kambarį įėjo Amber ir vos nepametė gėrimų iš nuostabos.
- Haru? - žioptelėjo ji ir prišokavo prie Haru.
Šioji tik pakėlė antakį parodydama, jog nesupranta, kas čia vyksta.
- Žinau, kad manęs nepažįsti, bet aš tiek daug apie tave girdėjau! Tu esi mano idealas!! - šūktelėjo Amber, apkabindama Haru.
- K-Ką? - apakus išlemeno apkabintoji.
- Tau taip idealiai pavyksta įgauti berniuko įvaizdį. Pamačiusi tave ir aš sumaniau taip atrodyti. Ką manai apie mano įvaizdį? - čiupinėdama savo plaukus, paklausė Amber.
Haru kiek susiraukė. Šitos temos ji nemėgo. Galiausiai atsiduso ir tarė:
- Tau tinka.
Amber akys sužibo.
- Klausimas, iš kur mane žinai? - iškart pasidomėjo Haru.
f(x) reperė klausiamai pažvelgė į savo idealą.
- Kaip tai iš kur? Jūs čia jau labai populiarios! - vos ne išrėkė ji.
- Ką?! - žioptelėjo visos „Blackout“ narės vienu metu.
- Nežinojot? - nusijuokė Luna. - Visas pastatas apie jus žino. Sakoma, kad jūs vienintelės, kurias priėmė pats įkūrėjas. Visi kiti buvo priimti to kvailelio, kuris šiaip mėgsta visiems vadovauti. Kūrėjas niekada neišrinkdavo grupių. Ir štai, naujiena, jūs čia ir jus išrinko būtent jis. Beje, jums nereikėjo pereiti jokių perklausų ar atrankų.
„Blackout“ vis dar stovėjo apakusios, o tuo metu į kambarį grįžo SM įkūrėjas ir liūdnokai prabilo:
- Gaila, bet atsirado kitų reikalų ir negalėsiu jūsų palydėti į kitų grupių persirengimo kambarius. Galėsime tai padaryti kitą kartą, prisiekiu. Turiu skubėti.
Su tais žodžiais jis nusilenkė ir pasišalino. Vos jam palikus kambariuką, įlėkė moteriškė sutaršytais plaukais ir liepė f(x) grupei greičiau ruoštis, nes jos už dešimties minučių turės būti perklausoje. „Blackout“ nusprendė daugiau joms netrukdyti ir atsisveikinusios, išdūmė į koridorių.
- Kur toliau? - paklausė Dara ir nusižiovavo.
- Tikriausiai namo. - susiraukė Tabė. - Jeigu čia slampinėsim, greičiau tik pasiklysim.
- Aha, gerai pasakyta, o... Kas pamena, kaip grįžti į mūsų bendrabutį? - prunkštelėjo Haru.
- Tiesiog einam čia. - burbtelėjo lyderė, žengdama žingsnį į priekį.
Bet greitai ji sustingo vietoj, vos pasukusi galvą į šoną. Ant vienų baltų durų priešais f(x) persirengimo kambarį didelėm raidėm buvo išraižyta „SHINee“. Žemiau taip pat buvo palinkėjimas.
- „People shine here“ - perskaitė „Blackout“ lyderė ir sunkiai nurijo seiles.
Kitos merginos sutrikusios pažvelgė į ją.
Tabė nė nespėjo susivokti, kaip griebė tų durų rankeną ir su trakštelėjimu paspaudė ją žemyn, bet durys neatsidarė.
- Užrakinta. - nusijuokė Haru. - Tau nesiseka, net keista.
Dara iškart susiraukė, o Emė gan pašaipiai atsiduso.
- Kodėl? - suraukdama antakius tarė Tabė ir sukniubo prie durų.
- Net jeigu ir sėdėsi čia, jos neatsidarys. O jeigu ir atsidarys, viduje bus tuščia. Nejaugi ketini jų čia laukti? Gal šiandien jiems išvis poilsio diena. - toliau kalbėjo Haru su šypsena veide.
Lyderė akimirksniu atsistojo ir pasileido bėgti koridoriumi.
- Tabe, palauk!! - riktelėjo Emė, bet Tabė jos negirdėjo.
- Nežinau, kaip jūs, bet aš tikrai neketinu vytis. - ramiai tarė Haru ir pasisuko į priešingą pusę. - Geriau eime į kokį restoraną. Aš alkana ir man reikia cukraus.
Visos kitos gūžtelėjo pečiais ir nusekė paskui Haru.
O Tabė bėgo tol, kol galiausiai atsitrenkė į kažkokį vaikiną. Pakėlusi akis pamatė Maksą, dar kitaip vadinamą Changmin. Būtent juo Tabė dar buvo kažkada susižavėjusi dėl jo nuostabaus balso „Mirotic“ dainoje. Bet dabar stovėti ir žavėtis juo nebuvo laiko. Tik nusilenkusi ir atsiprašiusi, ji šovė pro šoną ir pasuko link laiptų į viršų. Nė nežinodama, kur bėga, ji galva trenkėsi į duris, kurios atsidarė taip staigiai, kad Tabė išsitiesė ant žemės. Kaip keista, kažkas jai ištiesė ranką. Nė nespėjusi pakelti akių pažiūrėti, kieno ta ranka, ji pajuto šilumą ties kakta ir pamatė kraują varvantį ant žemės. Neprireikė daug laiko, kad ji netektų sąmonės. Keistas nepažįstamasis atsiduso ir pakėlė merginą nuo žemės. Tuomet apsižvalgęs nunešė ją kažkur.
Tuo tarpu~
- Kodėl Tabė pastaruoju metu taip elgiasi? - paklausė Dara, kimšdama kimchi į burną.
- Ji visada taip elgiasi. - burbtelėjo Emė ir šakute pabadė savo porciją.
Lora nusijuokė.
- Čia tas pats, kas gaudyti drugelį. - prabilo ji. - Nejaugi ji tikėjosi, kad taip greitai juos pamatys?
- Panašu, kad būtent apie tai ji ir mąstė. - tarė Haru ir atsikando savo kepto viščiuko.
Lora prunkštelėjo ir kibo į savo vištieną.
- Jūs tikros, kad ji sėkmingai parsiras namo? - susirūpino Dara ir prikando apatinę lūpą.
- Aišku. Čia gi Tabė. - vėl pašaipiai atrėžė Haru, nors net ir ją neryškiai kamavo šioks toks nerimas.
Grįžtant prie Tabės~
Pagaliau ji atmerkė akis ir apsižvalgė. Kambarys šiek tiek priminė „Blackout“ buto kambarį. Apsičiupinėjusi suskaudusią kaktą, ji užčiuopė pleistrą ir susiraukė.
- Kas nutiko? - sumurmėjo pati sau.
Jos nuostabai, atsakė vaikinas, įėjęs į kambarį.
- Tu atsitrenkei į duris, susižeidei ir nualpai.
Tabė pasisuko į jį ir net žagtelėjo iš nuostabos. Prieš ją stovėjo ne kas kitas, o būtent Minho.
- O kad Emė dabar būtų čia... - toptelėjo jai.
- Tai kaip, jau jautiesi geriau? - paklausė jis, prisėsdamas ant sofutės šalia lyderės kojų. - Išploviau žaizdą kaktoje.
Tabė tik linktelėjo ir nusuko akis į šalį. Vien pažiūrėjus į jį, ji prisiminė, kaip melais išgavo iš BoA jo numerį ir jis to nežino. Minho pastebėjo merginos sutrikusį žvilgsnį, klaidžiojantį po kambarį, todėl uždėjo ranką jai ant galvos ir raminamai ištarė:
- Nurimk, nieko blogo tau nedarysiu.
Per lyderės kūną perbėgo šiurpuliukai.
- Taip neturėtų būti. - pagalvojo ji ir stipriai užsimerkė, nutrenkdama jo ranką į šalį.
Kaip tik tuo metu į kambarį įėjo dar vienas vaikinas ir sustojo it įbestas pamatęs merginą jų bute.
- Kas čia dabar? - paklausė jis smalsiu balseliu.