Tuoj pat jiems paskambinsiu... *paėma telefoną į ranką ir surenka numerį* Ei, chebryte... Čia toks reikalas... Atvažiuokit čia prie namelio, yra reikalų... *numeta ragelį* Jie čia bus už keletos minučių...

Puiku. *atsisėda ant sofos* Atleisk dėl laptopo... Kaip nors atsilyginsiu. *nekaltai gūžteli pečiais*

Ai... Tas laptop... Ištikrųjų jis mano... Čia buvo nevykęs gasdinimas... *atsidusia ir radęs kampelį neprisėstos sofos, jis įterpia savo užpakalį*

*pasisuka į vaikiną ir žiūri į jį* Vis tiek sorry. Laptopas brangus dalykas...

Bus tų laptop. *numoja ranka* Dabar svarbiausia tau ir man pasveikti *mielai nusišypso*

*sukikena* Keista, kad dabar taip kalbam, kai prieš tai norėjom vienas kitam gerkles perkąst.

Tu nebepyksti? *lėtai atsisuka į merginą plačiomis akimis* Kažkaip tu pasikeitei...

Dėl ko turiu pykti? *sumirksi ir patrina riešus, iš karto juos slėpdama nuo vaikino akių* Juk tu nieko blogo kaip ir nepadarei. Tai...

Ne, nepadariau... *numykia* Dėl kažkokio pašlapinto bato seilėmis, aš kankinau tave... *vaikinas jaučia, kaip jo nuotaika gerėja*

*ima kikent sau tyliai* Gal tai nuskambės idiotiškai, bet dievinu kankinimus. Tokį mano hobį galima būtų vadinti... *apsilaižo lūpas* mazochizmu. *linkteli pati sau* Tik neišsigąsk.

Na, jei taip, tai tada tik pamatysiu tave gatvėj, tai iškart vėl čia atsivešiu ir pakankinsiu *nusijuokia ir išgirsta mašinos pypsėjimą* Jie jau čia. *vos vos atsikelia ir juda link išėjimo*

*pašoka ant kojų ir nustriksi prie išėjimo, bet greitai būna priremta prie sienos keistai atrodančių vyrukų* C-Chill.. Aš jam padedu... *atstato rankas priešais savo gynybine poza*

Ramiai vaikinai... Ji su manim... Viskas su ja sutvarkyta... Gal padėsit, ar būsit, kaip statulos ir vėpsosit į ją? *Minho užšoka ant žymiai vyresnio vaikino* Nešk mus... *parodo merginai, kad gali užsiropti ant kito vaikino nugaros*

*sutrikus apsižvalgo* Aš pati paeisiu, dar galiu eiti... *nuseka vaikinams iš paskos iki mašinos ir įsitaiso joje* Mums reikia į ligoninę, nes Minho gerokai susižalojo. *rimtai pasako jo šutvelei*

*vaikinai nieko nesupratę atsisuka į Minho* O ko jūs į mane žiūrit? Dabar jinai šitoj mašinoj bosas... *vaikinas atsisuka į merginą* Klausykit jos, o ne manęs.

*trumpai susikena ir nutaiso rimtą veidą, bei žemą toną* Į ligoninę, po galais! Negirdėjot?! Glūši.

Pagaliau tavo nuotaika tapo normali *pats nutaiso rimtą veidą ir šneka, kaip tikras gangsteris* Jūs - du? Kurti? Negirdit, ką bosė Tabė pasakė?

Bosė Tabė.. *sukikena vėl ir bando išlaikyti rimtą veidą, bet jai nepavyksta* Aaah, kaip miela~ *susiėmus už pilvo juokiasi*

Kas yra? Kažkas net taip? *žiūri į ją rimtu veidu, kol pats nepradeda juoktis per visą mašiną* Čia viskas už tai, kad nepabėgai ir pagelbėjai man *nusišypso ir pažvengia pro langą*

*toliau juokiasi* Kažkodėl visai tuo nesigailiu. Bet po galais! Reik judėt! *skelia antausį vienam iš akis išpūtusių čiuvų ir jie pagaliau pajuda ligoninės link* Kiek ten sakei kilometrų iki jos..?

*pajaučia, kad mašina pradeda judėti* Čia kitas reikalas *atsidusia* Iki ligoninės? Iki jos apie 10 kilometrų. Aš iki jos važiuoju apie 10 minučių. O kada jie atvažiuos, aš nenutuokiu *nusijuokia ir pasižiūri į ištinusią ir pamėlynavusią koją*

Hmm. Aišku. *sudeda rankas ant krūtinės ir užsimerkia* Aš nusnūsiu. Pažadink mane, kai būsim vietoj. Sutarta?

Ligoninėj? Gerai, bet šįkart nenualpk, nes spirito neturiu *nusijuokia ir jaučia, kaip artėja silpnumas* Nors pats manau, kad aš užmigsiu...

*pramerkia akis ir atsidūsta* Tada nemiegosiu. O geriau prižiūrėsiu tave. Dar kas nutiks. *trūkteli apatinę lūpą viršun ir prikanda ją* ..~

Tai tu miegok. Juk tu spirito prisiuostei, kai tave kėliau. *prisimena, kaip ją kėlė ir bando neužmerkti akių, bet jos tiesiog sulimpa ir jis užmiega*