pas mane tik viena baimė :D kritimo, ne aukščio, bet bijau labai šokt iš kažkur ir krist :D būdavo sapnuodavau kad krentu ir apima toks paniškas siaubas, kai sutraukia skrandį ir žinai kad tėkšies :DD tuomet visada bandau pradėt skrist ir gaunasi taip tik prie pat žemės, bet atsibusdavau vos ne rėkdama :D
dar turėjau vandens baimę, vėl gi šokt į vandenį, bet jos po truputį su metais atsikračiau.

Na pas mane baimių, tai ūūū ;D
Visi net neįmanoma išsakyt ;D
Pagrindinė baimė tai turbūt aukštis ;D Taip paniškai bijau auščio, kad reikia sauskelnių man ;D
Na, o kitos turbūt su amžiumi pranyks, nors labai abejoju ;D Tokie kaip žliužai, ar visi kas ropoja mane tiesiog šiurpina, galiu spiegti ir spiegti ;D

As anksiau bijodavau voru ;DDDD
Jai jau koki prie lovos ant sienos pamatau arba duse, tulike tai staugdavau iki tol, kol kas neateidavo ir jo nepatraugdavo! O duse isvis su vandeniu nuplaudavau, nors mama ir sakydavo, kad negalima voru zudyt.
O seip manau pagrindyne baime tai but vienai, tamsoi, ne tai kad bijau lauke tamsiu laiku eit, o ta prasme, kad tamsiam kambari ar pan., nu vopsem ;s

Su tamsa man lygiai tas pats buvo, bet dabar jau silpnesnė, bet yra baimė ;)

Jaučiu labiausiai bijau vorų.
Dzin jis bus didelis ar mažas, bet klyksiu daug.
Šlykštūs jie tokie...
Visada kviečiu ką nors kad išneštų iš kambario : D
Dar ankščiau bijojau tamsos. Bet dabar jau bene.
Ir aukščio gal truputi bijau.

doviliukas rašo:

Su tamsa man lygiai tas pats buvo, bet dabar jau silpnesnė, bet yra baimė ;)

man irgi tas pats ;D o ypač po visokių siaubo filmų atrodo lyg kažkas mane stebėtų ;D

SunSHINe^^ rašo:

doviliukas rašo:

Su tamsa man lygiai tas pats buvo, bet dabar jau silpnesnė, bet yra baimė ;)

man irgi tas pats ;D o ypač po visokių siaubo filmų atrodo lyg kažkas mane stebėtų ;D

Man nedgi nreikia tų filmų ;D Bijau, kad kas nors iš nugaros palies mano petį, ir aš pradėsiu cypti, o mane papjaus ;D

doviliukas rašo:

SunSHINe^^ rašo:

doviliukas rašo:

Su tamsa man lygiai tas pats buvo, bet dabar jau silpnesnė, bet yra baimė ;)

man irgi tas pats ;D o ypač po visokių siaubo filmų atrodo lyg kažkas mane stebėtų ;D

Man nedgi nreikia tų filmų ;D Bijau, kad kas nors iš nugaros palies mano petį, ir aš pradėsiu cypti, o mane papjaus ;D

man irgi būna, todėl vakarais namie visas šviesas užsidegu ;D

Bijau tamsos viena eit tamsoje per gatves arba būti viena namuose.

Na aš nebijau viena būti namie, bet šuo turi būti šalia, ir bent viena lempa įjunta ;D

Aš tai manau, net ir ne tamsoi, jeigu atsipalaiduojus einu ir kas nors kur nors sprogsta ar kaškas netiketai paliečia, galečiau pašokt iš baimės ;DDDDD

Na baimių pas mane nemažai randasi... Pagrindinė tai turbūt būtų gyvačių ir skorpionų, vien pažiūrėjus į jų ft koma! Atrodo, kad tuoj atsiskirs nuo knygos ir kibs į ranka brrr... Na anksčiau dar bijojau vorų

O įdomi tema,bet kažkaip sunku surast ką parašyt xD Labiausiai bijau artimūjų,draugų mirties >~< o tokių baimių kaip vorai gyvatės ar kažkas panašaus nelabai turiu :D mėgstu aš tuos gyvūnus :DDD

Vorai ir šiaip vabalai, miškai naktį, adatos, dantistai, mirtis, skausmas, siaubo filmų žiūrėjimas kei esi vienas

Bijau zaibo.;DD

Mane tai temp nuo lango pastoviai kai žaibuoja :DDDDD jie tokie gražūs

O jatau.;DD as tai po lova lendu.;DD baisu ..;D Grazus,bet tuo paciu ir pavojingi.;D zinai,kai teko matyt,kai zmogu zaibas nukerta,tai taip ir baime atsiranda.;DD

esu irgi mačius...baisu,bet mano meilė žaibams dyyydelė ir neblėstanti :DDD nuo pat vaikystės žavėjausi žaibais XD

Gerai baigiam Flodint,nes gausim bart nuo Justes.;DD.

Ir ne tik nuo Justes ; DDDD
Zekit man cia, juk visada galit pereit prie floodo temos ; DDDD

O tu siaube. Kaip aš bijau vorų... Vos pamačius bent vieną man širdis bent kelioms sekundėms sustoja tikrai. Atrodo mirsiu vietoje, atrodo jis man įkąs ar ką padarys, skaudės. O šiaip aš daug ko bijau. Pvz, kaip mano sesei labai patinka mane gąsdinti. Tada jau būna mano klykimai. Siaubas.

Aš vorų irgi labai nemėgstu, neduog Dieve, kad ir koks mažiukas bus ant manęs užlipęs, tai visą vakarą purtysiuos : DD

Yush, laikas ir man čia pasireikšti.
Labiausiai tikriausiai bijau vienatvės. Esu toks žmogus, kuriam visada reikia draugijos, draugo, su kuriuo galėčiau juokauti, girtis, verkti ar tiesiog tylėti~ Negaliu pakęsti to buvimo viena. Bet kartais ir to reikia. Tik ne visada, aišku.
Antra didelė baimė ko gero būtų tie patys vorai. Žmonės sako, kad jie neša laimę, bet man jie tikrai niekada tokios neatneš. Jeigu ir atneš, tai tik tada, kai gulės priploti mano šlepetės.
Bijau ateities. Bet čia tik laikina baimė. Viskas todėl, kad negaliu apsispręsti kuo užsiimti ateity, sunku rinktis dalykus, kuriuos reikės mokytis. Ir egzaminai ant sprando sėdi. Nu gerai, ne tokie jau ten ir egzaminai, bet vis tiek svarbios įskaitos...
Pabaigai, bijau prarasti mylimus žmones, artimus draugus. Juk be jų aš būčiau niekas. Kai pagalvoju, kad dabar bent vieno iš jų galėtų nebūtų, taip suspaudžia širdį... Jie palaiko dalį mano gyvybės~~

Kaip ir visos lb bijau voru, nors tikrai nesuprantu kdl ;D Tuomet bijau aukscio ir regis viskas ;D