*palinksėjo galva* ok! einam! aš pasiruošęs viskam *dar pasimaivęs nubėgo prie lango ir patikrino kas dedasi lauke*

Oras visai neblogas buvo, kai buvau lauke... Tu eik į dušą ar pažiūrėk televizorių, o aš tuoj persirengsiu. *nueina į savo kambarį, užsidaro duris ir greitomis išverčia visus rūbus ant žemės* Damn, ką dabar rengtis? *pati sau nusišypso, nes jaučiasi žiauriai gerai. Užsimauna timpas, apsirengia suknelę, baltą megztinį ir susiranda tašytę.*

*pats tuo tarpu nuslenka į dušą ir išsimaudo, paskui prieš veidrodį patampo apsimiegojusį veidą ir apsirengęs išeina* tu dar ten?? bent šiandie išeik! *šūkteli*

Okk, einu, einu. *pažiūri į veidrodį* Aja! *išeina pro duris* Na, eime? *nusišypso ir nuėjusi į koridorių užsimeta striukę.*

*tylėdamas tik su šypsena nužvelgia ją*

*spindinčiomis akimis ji užrakina namų duris ir išėjusi į lauką įkvepia oro* Gaivu! *šypteli* Kurion pusėn pirmiausia trauksime? *pažiūri į vaikino akis*

o kuri pusė gražesnė? *nusijuokė*

Hm, gražesnė? Gal pirmą traukiame miesto pusėn, aa? *šyptelėjo*

*apžvelgęs visą dangų su žeme pagaliau pažiūrėjo į ją* jo? gerai tada, juk žinai kad aš čia ne ką tepažįstu.

Bet turbūt tave pažįsta...*sumurmėjo ir priėjo prie jo. Sustojo ir nužvelgė jį, lyg įvertintų... Pamąstė ir iš tašytės išsitraukė akinius, uždėjo jam juos. Vėl nužvelgė ir ištraukė mėlyną šaliką. Tada aptulojo jį* Voila! *grožėjosi vaikinu ir pažiūrėjo į laikrodį* Bėėėėgam! *net nesusivokusi griebė vaikino ranką ir pradėjo bėgti stotelės pusėn*

*visiškai nesuprasdamas kas vyksta tik leidosi vedamas* aaaa...bėgam dėl to kad jei ir kas atpažintų tai nespėtų nufotkint?? *jo juoką tik nusinešė pagavęs vėjas*

Panašiai, panašiaaaaaiii *po penkių minučių gero lėkimo, jie atvyko į autobusų stotelė. Ji buvo tuščia* Negi praleidom, taip lėkdami?...Tikiuosi, jog per anksti atvarėm. *giliai alsuoja ir staigiai susivokusi paleido vaikino ranką. Pažiūrėjo jam į veidą ir pradėjo juoktis, nes akiniai buvo persikreipę, o jo išraiška dar geresnė* Nee, tu tai gerai atrodai...

Pfff, kaip aprengei taip ir atrodau *nusiplėšė viską nuo savęs*o tai kodėl turėjom taip bėgt? kažkur nespėsim? *įtariai pažiūrėjo*

*pažiūrėjo į jo veidą ir suglumo* Mums reikėjo spėti į autobusą, kuris veža į centrą...*ją išgelbėjo tolumoje atvažiuojantis autobusas* Beje, šiandien aš tikrai nenoriu tavęs dalintis su fanėmis *pažiūri į jį rimta išraiška, išplėšia akinius ir šaliką, kaip ir jis taip buvo padaręs, vėl šaliku jį apvynioja, o pati užsideda akinius. Tada atsidarė autobuso durys, ji įstumė sutrikusį vaikiną į autobusą , nuskenavo savo kortelę dviems bilietams ir atsisėdo į autobuso galą.* Ačiū dievui, jog žmonių nėra...

*tik susigūžė sėdynėje ir suburbėjo* juk neprašau dėl manęs taip aukotis...

Tigi aš pati pasiūliau tau važiuoti į miestą, so aš nesiaukoju. *nusiėmė akinius ir žvilgtelėjo į jį meiliai* Tau tas šalikas tikraaai tinka, aš tau sakau. *bando įtikinti jį ir sugrąžinti gerą nuotaiką*

*dar kiek pavaidino nepatenkintą bet galiausiai išskleidė šypseną* jei jau taip sakai! Tikiuosi gerai supranti ką darai.

*pažiūrėjo į jį klausiamuoju žvilgsniu ir nužvelgė autiką* Hmm... *atsikrenkštė* Reikia dabar pamąstyti ką veiksim...*įtemptai mąsto ir bando dėliotis planus* Žodžiu, ekspromtu kažką sugalvosiu. *šyptelėjo ir pradėjo mosikuoti kojomis, nes jos galvoje buvo tuščia*

eksprontu man patinka *nežinodamas ką pridurt nusirišo šaliką ir dar kart apsivyniojo tik šįkart aplink galvą kaip bobutė tyliai sau krizendamas*

*nužvelgė jį ir pradėjo juoktis* Wow, kaip madinga! *išsitraukė savo telefoną* Nieko prieš, jei turėsiu nuotrauką atsiminimui? *paklausė jo*

ei, ne! *užsidengė akis ir nusisuko* duok bent akinius *atkišo ranką prašydamas jų*

Ok, ok *padavė jam akinius* Modeli, jau gali atsisukt *šyptelėjo*

ok ok, tuoj *vis dar užsisukęs susitvarkė, šiek tiek pasitraukė ir išmetė kažkokią pozą vieną koją užkėlęs ant priekinės sėdynės* kaip vaizdelis? *išsišiepė*

Matosi, jog pozavai *šyptelėjo ir porą kartų nufotografavo, tada žiopsojo į ekranėlį* Merci... *tyliai pasakė* tikrovėje geriau atrodai. *šyptelėjo vėl ir pažiūrėjo į jį, o tada telefoną įsidėjo į tašę*

*šypsena staiga pranyko* na jau, o man sakė kad aš visai fotogeniškas *užsikėlė kitą koją ant kėdės ir taip liko sėdėt*