*išsitraukė telefoną ir padavė jai* aš visad geras!tik savaip. Tai jojam ar ne? *nusikvatojo*

Ok *nusisuko ir kiek pritūpė*šok!

Na jau *paėmė jai už kojų ir įtempęs raumenis iš lėto atsistojo* na va, jokių problemų *apsidžiaugęs kad ji lengvesnė nei tikėjosi smagiai pajudėjo į priekį* tu tik laikykis, beždžionyte!

Ša!pati sakei,jog pats pasisiūliau,be to*klestelėjo ją pasitaisydamas* buvau lama,leidau tau varžytis su manim ir priverčiau šalt, dabar iki pat durų nejausi jokios žemės!tik vairuok mane,nežinau kur eit *nusijuoke*

Jėga, aišku *džiaugės labiausiai delto kad jau nebetoli* patogu?

Oj *kiek pristabde ir užmerkė akis kentedamas* sado-mazo,atsargiau!

Čia taip nori nuleist man kraują kad nespėčiau nueit iki tavęs?*pasukęs po ženklo pamatė jos namą*

Ane? Nejaugi aš toks aukštas?pala, dar galiu užsikelt už pečių!*užsikvatojo*

Gerai jau...*pasake raminanciai* vistiek jau nespesiu..*keli metrai ir jis stovejo jau prie duru*

Aha*paleido jos kojas ir atsisuko ramiai sšypsodamasis*

Ah,ko dūsauji, geriau atsakyk ar pati nori,kad užeičiau?

Rimtai?*šyptelejo* tada ir as mielai užeičiau..

*susimąstęs pasikasė paausį* ant manęs jauteis nesaugi tai kodėl..