First topic message reminder :

Tai ką, ir vėl susitikom, varžoveeee :DD
waiting for u.

*stebi merginą susirūpinęs ir nieko nedrįsta sakyti*
-Daktarė: Žodžiu... Diagnozę žinot. Leiskit jai dar kelias valandas pagulėti ir galėsit eiti *tarė pasisukdama į jį*-
*linkteli ir išlydi daktarę akimis iš palatos, toliau tyli*

*gręžia jį akimis*
- Nu tai ką, ačiū...BROLELI. Iškart matyti kokie mes panašūs, vos ne dvyniai, ane?
*ilgai žiūri jam į juodas akis ir pasibjaurėjus susiraukia*
- Prakeiktas melagis... Viskas, man užtenka, nesiruošiu čia tupėt.
*atsisėda, sunkų gipsą prispaudžia prie savęs ir ant žemės nuleidžia drebančias kojas*
- Nežiūrėk į mane taip! Aš eisiu!.

Sėdėk ir neburbėk. Bent leisk tavim pasirūpinti, jeigu jau sužeidžiau. Dieve, kokia tu užsispyrus. *prunkšteli ir įstumia merginą į lovą, užklodamas ją ir prilaikydamas antklodę, kad ši negalėtų pasprukti*

- Ei!
*rankomis bando nustumti prispaustą anklodę, tačiau sugeba vos pajudėti tokiuose stipriuose gniaužtuose*
- Nu žinai! Visą dieną manęs nesulaikysi!

Jeigu reikės, laikysiu. *rimtai pasižiūri į merginą* Kodėl tu tokia užsispyrus ir... net nežinau, berniukiška?

- Nu matai, čia tokia mano apsauga nuo dalbajobų.
*pasimuisto*
- Nu tai gal jau paleisk. Pažadu nebėgsiu. Jei ir bandyčiau tai greičiausiai nuo svorio krisčiau į kairę ir dėčiau į sieną.

*vis tiek nepaleidžia merginos* Jo, imsiu ir patikėsiu tavim lyg niekur nieko. Čia gal dalbajobų mulkinimas,a?

- Ne,tu tik tiesiog mulkis. Nu atleisk nors kiek, o tai dar sustabdysi kraujotaką.

Nelaikau pakankamai stipriai, kad sustabdyčiau kraujotaką. *išsiviepia* O be to, jeigu būčiau mulkis, gulėtum ten pat ant šaligatvio su sutrenktu alkūnės nervu ir cypautum, kad kas nors tau padėtų. Tad geriau padėkotum.

- Matai man kilo šiokia tokia dilema. Tu prisilipdei prie manęs, taip?Tu sugalvojai palošt?Yes U. Tu mane pritrėškei prie žemės?Aha. Tai gal,bičiuk, ne aš pirma turiu atsiprašyti?
*pagaliau ištraukia rankas iš gniaužtų ir kaltinamai dėbso į jį*

Ne atsiprašymo norėjau. *paleidžia ją ir šiek tiek atsitraukia* Ai, sakoma, jog visos senmergės yra nedėkingos.

- Whoooah! Saldutis bando juokauti,ar man tik pasigirdo? Klausyk, mane čia atlydėjęs padarei mažiausiai to ką turėjai padaryt. Viskas, ačiū! Gal nebegadintum man gyvenimo ir išeitum? O gal tu koks maniakas? Mane čia vietoj pasmaugsi?

*išsišiepia* Nejaugi tu rimtai taip manai? Mieliau pirma išprievartaučiau... Nors ne. Geriau pasivogčiau tave, užrakinčiau savo kambaryje ir... *prideda pirštą prie lūpų* Ar tu mane tokį įsivaizduoji..?

*pasimeta,tačiau greit suvokia kad jis nori įtraukti ją į savo žaidimą*
- Ahaaaa... tai vis dėlto sekso maniakas.
*nervingai juokiasi*
- Laikyk kelnes, ristūne. Gal mums būtų laikas susipažint, kad jau nesiteiki manęs taip lengvai palikt? O dar geriau padėtum atsikelt ir išeitumėm iš šitos smirdalynės?

*suspaudžia lūpas ir kresteli ant kėdės* Nė velnio, aš dar nemankštinęs savojo. *pavarto akis* Tai... Aš tipo Minho. O tu?

- Klausyk, vaikeli. Gal kartais buvai ko nuėjęs užgert kol čia tysojau be nuovokos? Aš Tina, nuo šiandie tavo amžina priešė.
*atsisėda ir lėtai stojasi ant kojų*
- Ir man neįdomu daugiau niekas. Aš išeinu. O tu, žmogau, keistas, eik mankštinkis su savo dešine.
*pašaipiai nusiviepia ir susitvarkius eina link durų*

*net nepasisuka link merginos, toliau žvelgia į tolį* Gerai, kad buvau pakankamai protingas ir paprašiau seselės, kad užrakintų šią palatą kelioms valandoms, kol tau bus leista išeiti. Na, o aš niekur neskubu. *monotoniškai išberia žodžius ir tik tada pažvelgia į merginą*

*mintyse vos ne rėkia tačiau pažiūri į jį nustačius poker face*
-Turi omeny... raktas pas daktarę?

*linkteli ir toliau stebi merginą be žodžių*

*norėdama įsitikint griebia už rankenos ir trukteli*
- Jooo...
* kiek išsigandus apsisuka ir grįžta prie lovos, atsisėda, kurį laiką tyli*
- ...Kas tu per vienas?

*susiraukia* Nu tikrai ne koks supermenas ar spaidermenas. Toks pats žmogus, kaip ir tu, o ko tikiesi? *toliau raukosi*

-Nesiraukyk, per anskti susiraukšlėsi.
*nusiviepia*
-O gaila...Supermenai ir kiti spaideriai bent jau nežalodavo ir nerakindavo mergų. Tai nori pasakyt dabar turesiu laukt kol kažkas ateis ir mus išleis?

*pavarto akis* Žinojau, kad bėgsi todėl ir paprašiau, jog mus užrakintų. Pats nerakinau. O be to, seselė grįš tik po mažiausiai keturių valandų, tad lauksim kartu, o tu gydysies savo ranką.

*suprunkštė*
- Pfff...gydytis galiu ir namie.
*nutilo ir nusuko akis į langą, svarstė kaip ji sugebės būti su juo šitiek laiko*

Ei! Tik negalvok iššokti! *suklūsta* Ne tam tave čia atvedžiau.